Ekonomikos komiteto narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė džiaugėsi, kad vetuodama pataisas šalies vadovė „nerado reikšmingų spragų“.
Prezidentės vyriausioji patarėja Rasa Svetikaitė apgailestavo, kad Seimas į įstatymą neįkėlė saugiklių, kurie būtų taikomi mažos vertės pirkimams.
Prezidentės teigimu, įstatymai neturi atverti kelio didesnei korupcijai ir neracionaliam lėšų naudojimui bei privalo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Pasak šalies vadovės, jokie viešieji pirkimai negali būti vykdomi paslapčiomis. Todėl siūloma įstatyme numatyti prievolę viešai skelbti informaciją ir apie pradedamus mažos vertės pirkimus, jų laimėtojus ir sudaromas sutartis.
Seimas dvigubai - nuo 100 tūkst. litų iki 200 tūkst. litų spalio pradžioje padidino mažos vertės viešųjų pirkimų ribą, perkant prekes ar paslaugas, bet paliko galioti dabartines 0,5 mln. litų „lubas“, perkant darbus. Seimas taip pat panaikino išimtį politinėms partijoms, pagal kurią joms nebuvo taikomos Viešųjų pirkimų įstatymas. Tačiau perkant paslaugas, įstatymas nebus taikomas politinių partijų reklamai, propagandinių filmų ir vaizdajuosčių gamybai.
Seimas taip pat buvo nustatęs, kad perkančioji organizacija apie bet kokį pradedamą pirkimą, nustatytą laimėtoją, pirkimo sutartį turės informuoti leidinyje „Valstybės žinios“ - taip Seimas sudarė galimybes toliau dirbti leidyklai, kuri nuo kitų metų turėjo nutraukti savo veiklą
Pakeitimus kritikavo nevyriausybinė organizacija „Transparency International“ - esą jais siekiama ne supaprastinti viešuosius pirkimus, o atverti kelią didesnei korupcijai ir neracionaliam lėšų panaudojimui.
