TILS duomenimis, nors pernai ministerijos neskelbiamai pirko
rečiau nei 2011-aisiais, tačiau tokiu būdu jos įsipareigojo
išleisti kas septintą litą, o užpernai – kas dvidešimtą.
Kaip praneša TILS, neskelbiamu būdu sudarytų sutarčių
skaičius per pastaruosius metus sumažėjo nuo 22 proc. iki 18 proc.,
tuo metu tokių sutarčių vertės dalis išaugo tris kartus, nuo 5
iki 15 procentų.
Daugiausia pinigų neskelbiamu būdu numatė išleisti Finansų
(44 proc.) ir Energetikos ministerijos (39 proc.), o tokių sutarčių
daugiausiai pasirašė Ūkio (51 proc.) ir Energetikos ministerijos
(38 proc.). Krašto apsaugos, Švietimo ir mokslo bei Teisingumo
ministerijos 2012 metais nepasirašė nė vienos neskelbiamų pirkimų
sutarties.
TILS taip pat pranešime pateikia dviejų neskelbiamų pirkimų
būdų – apklausų ir neskelbiamų derybų – 2006-2012 metų
tendencijas.
2012 metais apklausiant tiekėjus pasirašytų sutarčių vertė
išaugo daugiau nei keturis kartus, nuo 2 iki 9 proc. Tokiu būdu
išleidžiamų lėšų dalis auga nuo pat 2009 metų, tačiau
apklausų būdu sudarytų sutarčių dalis per šį laikotarpį
ministerijų pirkimuose sumažėjo daugiau nei du kartus.
Pernai dažniausiai apklausų būdu sutartis pasirašinėjo Ūkio
(51 proc.) ir Energetikos ministerijos (37,5 proc.). Didžiausią
pirkimų lėšų dalį apklausų būdu skirstė Finansų (44 proc.) ir
Energetikos ministerijos (39 proc.).
Tuo tarpu neskelbiamų derybų sutarčių dalis ministerijų
pirkimuose sumažėjo devynis kartus nuo 35 proc. 2006 metais iki 4
proc. 2012 metais. Lėšų, leidžiamų pasirašius neskelbiamų
derybų sutartis, dalis sumažėjo penkis kartus. 2012 metais
ministerijos neskelbiamų derybų būdu išleido 6 proc., 2011 metais
- 3 proc., o 2006 metais – 33 proc. visų viešųjų pirkimų
lėšų.
2012 metais dažniausiai lėšas neskelbiamų derybų būdu
skirstė Socialinės apsaugos ir darbo (10,5 proc.) bei Sveikatos
apsaugos ministerijos (8 proc.). Didžiausią pirkimų lėšų dalį
neskelbiamų derybų būdu skirstė Aplinkos (26 proc.) ir Užsienio
reikalų ministerijos (11 proc.).
„2011 metų duomenimis, Lietuva buvo tarp tų Europos Sąjungos
šalių, kuriose 2006-2010 metais neskelbiamos derybos vyko
dažniausiai. Apmaudu, kad 2012 metais ministerijų pirkimų skaidrumo
lygis irgi krito, o neskelbiamai skirstomų lėšų dalis iš esmės
grįžo į 2009 metų lygį. Ministerijos ir toliau nevengia
neskelbiamu būdu leisti milijonus litų“, - pranešime cituojamas
„Trasparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus
Muravjovas.
Jis pateikia pavyzdžius, jog Finansų ministerija 2012 metais
neskelbiamai pasirašė teisinių paslaugų sutartį už 10 milijonų,
Aplinkos ministerija - rangos darbų sutartį už beveik 7 milijonus
litų.