Išsišokėlių narsuolių ir lėtapėdžių nevykėlių genetinės linijos seniai nutrūko, o tų atsargiųjų palikuoniai išliko ir toliau sėkmingai dauginosi.
Natūrali atranka sukūrė šiuolaikinį žmogų, bet Homo sapiens virsmas nesustojo. Maža to, kai kur jis netgi paspartėjo.
Pavyzdžiui, dviejų pastarųjų dešimtmečių Lietuvos politinės atrankos procesai. Jie prisitaikėlių rūšį išskaptavo kone iki tobulybės. Tūpčiojant, nuolaidžiaujant, bandant visus pergudrauti stuburas tapo neregėtai lankstus.
Daliai šio miško gyventojų stuburas iš viso nereikalingas. Juk tai – aukštesnių rūšių požymis, o duobagyviai, žieduotosios kirmėlės ir panaši padermė puikiai išsiverčia be tokių gremėzdų.
Bestuburis – primityvi, bet labai praktiška gyvybės forma, sudaranti net 96 proc. visų Žemės gyvūnų rūšių. Prie šios formos jau galime priskirti ir nemažą mūsų politinės faunos dalį.
Didžiausią lankstumą ji rodo pučiant vėjui iš Rytų. O pučia iš ten vis smarkiau. Senokai Lietuva buvo patekusi į tokią blaškos zoną, kai puolama įvairiais lygiais ir frontais. Kartu čia pat atitariama sutartiniais akordais.
Kaip ir prognozavau šių metų sausį, įžūlusis „Chevron” buvo iškrapštytas prieš tai sužaidus jau ne vienoje rusiškų dujų įtakos zonoje išbandytą partiją.
Klonio gatvės Garliavoje mitinguotojai buvo efektyviai sutelkti po nauja kovine vėliava ir jais buvo pasinaudota kuriant informacinio triukšmo foną. Atrodo, kad šis darinys ateityje bus naudojamas ir kitiems prieš valstybės interesus nukreiptiems projektams, ir laukti to ilgai neteks.
Žinoma, šis apgailėtinas epizodas buvo nulemtas ne žygaitiškuose piketuose, bet politikų kabinetuose, šiam reikalui suaktyvinus kelis įtakingus bestuburius.
Metas tokiems manevrams tinka idealiai, nes prie valdžios vairo iki šiol esantis politikas jau seniai nieko nestebina lankstumu.
Tuo pat metu buvo įjungtas ir kitas dirgiklis – pieno produktų blokada, kurią dar pagyvino didžiausios per 20 metų rusų karinės pratybos Lietuvos pašonėje ir politinė provokacija per Kremliaus kontroliuojamą kanalą.
Reakcija į priešiškus veiksmus – adekvati užsakovo lūkesčiams. Panašiai kaip to primiršto diplomatų nutekinto pokalbio atveju suveikė duobagyvio mąstysena.
Tada iškart išspyrę ambasadorius, šį kartą užgaišo ilgiau, bet sąmyšio ženklai tik parodė, kad dar ne visos institucijos veikia taip, kaip norėtųsi anai pusei.
Bet štai į premjero išmanųjį atskrieja SMS žinutė iš Maskvos: pas mus važiuoja revizorius!
Tiesa, ne pats didžiausias ponas, mums tai būtų nepelnyta garbė. Lietuvišką pieną tikrins trys G.Oniščenkos organo „Rospotrebnadzor” klapčiukai.
Šio organo veikėjai, pasirodo, netgi neturi teisės to daryti, nes ES dėl visų tikrinimų turi susitarimus visai su kita institucija. Stebina ir kitkas – Lietuvos pienininkai dėl kelių milijonų litų pasiruošę lėkti į Maskvą ir klauptis prieš Kremliaus valios vykdytojus. Bestuburiai, ne kitaip.
Visų šių įvykių fone labai logiškas atrodo ir teismo sprendimas laikinai nerodyti lietuviams propagandinių Pirmojo Baltijos kanalo (PBK) laidų.
Provokatoriai tai buvo numatę ir tikslą pasiekė: dabar patogu kalbėti apie žodžio laisvės suvaržymus „mikroskopiniame naujadare”, o propagandines laidas platinti internetu.
Tai – akivaizdu, bet įdomiau kas kita. Stebina bestuburių cinizmas nuolat žlugdant pilietiškumą, žiniasklaidą ir pačią valstybę. Atvirų sienų ir interneto epochoje draudimais dar tikimasi kažką suvaldyti.
Draudžiama lošimo įstaigų reklama, šiuos biudžetus pasiima tarptautiniai interneto žaidėjai, o lietuvių akis skelbimai dirgina per užsienio portalus, kurių pas mus kol kas neuždraudė.
Kitas duobagyvių kryžiaus karas – prieš tautos girdymą. Žinoma, šventas reikalas, bet kur nukeliavo alkoholio gamintojų reklamos milijonai, kai Seimas ją apribojo per Lietuvos žiniasklaidą? Jūs teisūs – į PBK ...
