Dubajaus teismas ilgai negalėjo surasti 33 metų M.Liškauskaitės buvusio sutuoktinio pakistaniečio ir išnagrinėti skyrybų ir vaikų globos bylos.
Buvo nurodytas ne vienas vyro artimųjų adresas Pakistane, bet giminaičiai teigė apie lietuvės vyrą nieko nežinantys arba laiškai grįždavo neįteikti.
Po poros metų beviltiškų paieškų buvo nuspręsta ištuokos bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
Dokumentus pateiks policijai
„Apie savo pagrobtas dukteris pustrečių metų nieko nežinau. Vyriausiajai šį spalį sukako devyneri, kitoms dabar – septyneri ir penkeri. Tikiuosi, kad jos gyvos ir sveikos. Visas mano gyvenimas – rūpestis dėl jų. Dabar reikia išversti teismo sprendimus iš arabų į anglų kalbą, juos notariškai patvirtinti ir siųsti į Pakistaną, kur, manau, ir gyvena buvęs vyras su mergaitėmis.
Pagal Dubajaus teismo dokumentus, jo turės ieškoti policija. Mano advokatas Pakistane sako, kad dabar jau atsivėrė galimybės surasti mergaites”, – sakė M.Liškauskaitė.
Laimė truko 7 metus
Su pakistaniečiu Jamshidu Siddique M.Liškauskaitė susituokė 2004 metais.
Užsienietis Kaune baigė medicinos mokslus ir atvažiavo į Klaipėdos universitetinę ligoninę. Čia jis dirbo penkerius metus – atliko rezidentūrą, vėliau dirbo gastroenterologu.
Septynerius metus M.Liškauskaitė jautėsi laiminga.
2010 metų pabaigoje J.Siddique paprašė vieniems metams jį išleisti iš darbo Klaipėdos ligoninėje – esą važiuosiąs į stažuotę Italijoje. Kitų metų pavasarį visa šeima su vaikais išvyko pasisvečiuoti pas Dubajuje gyvenusius vyro tėvus.
Balandžio 4 dieną tėvas su dukromis išėjo iš namų ir dingo. Jis viską buvo apgalvojęs iš anksto – paėmė dukterų gimimo liudijimus ir pasus, santuokos liudijimą.
Prašė charakteristikos
M.Liškauskaitė bandė ieškoti Lietuvos teisėsaugos institucijų pagalbos, mat jos dukros – mūsų šalies pilietės, tačiau jos jai negalėjo padėti.
Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad J.Siddique galimai pagrobė savo vaikus ir piktnaudžiavo tėvo teisėmis bei pareigomis, bet visa tai vyko ne Lietuvos valstybės teritorijoje, todėl pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos įstatymus nėra pagrindo.
Motina kreipėsi į visas įmanomas instancijas Dubajuje ir aplinkinėse šalyse, prašė padėti surasti dukteris, bet visos jos pastangos buvo bergždžios.
Dubajaus teismas 38-erių J.Siddique niekaip negalėjo rasti, o pernai Klaipėdos universitetinę ligoninę pasiekė jo elektroninis laiškas.
Pakistanietis priminė, kad ligoninėje dirbo nuo 2006-ųjų vasaros, ir prašė dokumentų, kurie jam reikalingi naujoje darbovietėje – pažymos, ar turėjo nuobaudų, charakteristikos ir jo atliktų endoskopijų skaičiaus.
Lietuviškai rašytame laiške buvo prašoma dokumentus, adresuotus jo pavarde, išsiųsti į nurodytą pašto dėžutę Dubajuje.
Vaikai nepamiršo motinos?
„Ilgai lauktas teismo sprendimas – labai svarbus faktas. Tikiuosi, kad jis padės man greičiau susigrąžinti mergaites.
Manau, kad jos gyvena Pakistane, gal jomis ten rūpinasi vyro sesuo ar buvusi anyta. Juk jis turi dirbti. Laikausi, neprarandu vilties – dirbu, studijuoju. Man padeda geri žmonės, turiu su kuo pasidalyti savo skausmu. Tikiuosi, kad mergaitės nepamirš manęs”, – sakė trijų dukterų netekusi, bet dėl jų iš visų jėgų kovojanti lietuvė.
