Buvusios valdžios pažadai, kad Energetikos ministerijos įsteigimas valstybei papildomai nieko nekainuos, jau seniai pamiršti. Ministerijoje dirbančių valdininkų vis daugėja, pučiasi ir jos išlaikymo biudžetas.
Tik įkūrus ministeriją joje plušėjo 47 darbuotojai. Dabar jos struktūroje – 78 etatai. Prieš penkerius metus buvo žadama, kad nauja ministerija gims Ūkio ministerijos, kuri bus suskaidyta, sąskaita. Tačiau Ūkio ministerijoje darbuotojų per penkerius metus sumažėjo tik nuo 264 iki 255.
Ministerijai išlaikyti šiais metais iš valstybės biudžeto skirta 8,3 mln. litų. Kitais metais dėl padidintų algų išlaidos augs iki 8,75 mln. litų.
Jei ministras Jaroslavas Neverovičius yra giriamas už kompetenciją, apie jo pavaduotojus daug gerų žodžių stebėtojai negali pasakyti. Ypač keistai atrodo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sprendimas viceministro postą patikėti Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sekretorei Renatai Cytackai. Nors naujų projektų nepradėta, naujoji valdžia ministerijoje įsteigė naują, trečią, viceministro etatą.
Sutartį pramiegojo
Energetikos ministeriją konservatoriai įsteigė dėl trijų esminių projektų: naujos atominės elektrinės bei suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos ir elektros bei dujų jungčių su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis tiesimo.
Jungtys po truputį kuriamos, terminalas statomas. Tuo tarpu, ar Lietuvoje bus nauja atominė elektrinė kairiųjų Vyriausybė negali apsispręsti jau beveik metus. Portalo lrytas.lt kalbinti ekspertai dėl to energetikos ministro nekaltina ir teigia, kad lemiamą bei politinį sprendimą turi priimti ne jis, o premjeras Algirdas Butkevičius.
Kur kas keisčiau atrodė prieš savaitę premjero paskelbta informacija, kad elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ Lietuvai nenaudingus susitarimus dėl elektros biržos „Nord Pool Spot“ su Latvija ir Estija pasirašė be Energetikos ministerijos žinios. Dėl šios sutarties elektros kainos Lietuvoje pakilo į rekordines aukštumas.
Šis pareiškimas privertė nustebti dėl to, kad „Litgrid“ yra per tarpininką valdoma Energetikos ministerijos. Įmonės stebėtojų taryboje dirba energetikos viceministras Socialdemokratų partijos deleguotas Aleksandras Spruogis bei premjero A.Butkevičiaus patarėjas Audrius Misevičius.
Portalo lrytas.lt kalbinti politikai ir ekonomikos apžvalgininkai sako, kad jei ši informacija yra teisinga, tai rodo, kad ministerija per menkai kontroliuoja savo įmones.
Ar ministerija dar reikalinga?
Tolesnes ministerijos egzistavimo perspektyvas pašnekovai vertina nevienareikšmiškai.
„Nesakau, kad ministerija yra nereikalinga, tačiau kyla klausimas, iki kokio lygio mes smulkinamės. Juk namų statybai nereikia statybos ministerijos, o žmonių aprūpinimui duona nereikia duonos ministerijos. Manau, kad norint pastatyti atominę elektrinę, tai galima padaryti ir neturint specialios ministerijos“, - kalbėjo Laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Jis mano, kad Lietuvoje vykdomi energetiniai projektai buvo per daug politizuojami, o tai buvo ypač matoma sprendžiant iš buvusio ministro Arvydo Sekmoko veiklos. Jei politikos būtų mažiau, galima būtų tikėtis, kad pasikeitus valdžiai kiltų mažiau diskusijų dėl energetinių projektų tęstinumo.
„Energetikos ministerijos įkūrimas buvo šių projektų politizavimo pasekmė“, - mano Ž.Šilėnas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad kol šalis vykdo svarbius energetinius projektus, ministerija turi tęsti darbą.
„Norisi, kad būtų kuo mažiau valstybės institucijų, biurokratijos ir darbo dubliavimo. Tačiau projektai, dėl kurių atsirado ministerija, išties buvo svarbūs, taigi ministerijos steigimas atrodė pagrįstas. Juo labiau, kad Lietuva energetikos srityje yra labai silpna ir pažeidžiama valstybė, kuri priklauso nuo energetinių išteklių. Kitas klausimas, kiek tai pasiteisino. Šiuo metu rezultatų ne tiek daug, kiek norėtųsi, nors ne visi projektai sustojo. Vis dar išlieka neaiškumas dėl atominės elektrinės“, - sakė N.Mačiulis.
Jis taip pat mato problemą, kad keičiantis valdžiai Lietuvoje jos požiūris į energetiką ar kai kuriuos klausimus taip pat keičiasi 180 laipsnių.
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius mano, kad ministerija dar turi pakankamai darbo ir ji negali būti naikinama, kol Lietuva nesustiprins savo energetinės nepriklausomybės.
Tuo tarpu Seimo Energetikos komisijos pirmininkas „darbietis“ Kęstutis Daukšys sako, kad tuo atveju, jei Lietuva nutars nestatyti naujos atominės elektrinės, nieko blogo neatsitiks, jei po kelių metų Energetikos ministerija vėl bus prijungta prie Ūkio ministerijos.
