„Nežinau detalių, nesu jokiame statuse susipažinęs su
ikiteisminio tyrimo medžiaga ir duomenimis, kurie buvo pateikti. Net
nežinau, ar atsižvelgta į EŽTT suformuotą praktiką šios
kategorijos bylose. Matysime, kai bus galimybė susipažinti su
nutartimis (...). Apeliacinės instancijos teismas turės įvertinti
visas aplinkybes ir, žinoma, tai - kiek, buvo atsižvelgta į Europos
Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, nustatytus kriterijus,
kuriais remiantis galima priimti vienokius ar kitokius sprendimus“, -
trečiadienį Seime žurnalistams Seime sakė G.Kryževičius.
Jis sutiko, kad tokiais atvejais, kai teisėsaugos pareigūnai
reikalauja atskleisti informacijos šaltinį, pagrindinis saugiklis,
turintis įvertinti tokio reikalavimo pagrįstumą, yra teismas.
„Nežinau, kiek teisėjas vertino reikšmingas aplinkybes,
priimdamas sprendimą. Nežinau, kas buvo pateikta“, - Teisėjų
tarybos pirmininkas teigė negalįs vertinti konkretaus atvejo.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, teismo
įpareigojimas atskleisti informacijos šaltinį prieštarauja Europos
žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ginamai
teisei laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, skleisti
informaciją ir idėjas.
Strasbūro teismas yra pabrėžęs, kad teismas tokį
įpareigojimą gali priimti tik jei tai daroma siekiant teisėto
tikslo ir yra būtina demokratinėje visuomenėje. Vienoje iš bylų
Teismas yra pasisakęs, kad „žurnalistų teisė neatskleisti savo
šaltinių negali būti laikoma eiline privilegija, kuri būtų
suteikiama arba atimama priklausomai nuo šaltinių teisėtumo arba
neteisėtumo“.
Pasak G.Kryževčiaus, nutartį, nurodančią BNS žurnalistei
atskleisti informacijos šaltinį, priėmęs Vilniaus apylinkės
teismo teisėjas Gedimimas Viederis, ne kartą svarstytas Teisėjų
taryboje. Mat anksčiau jis teismo salėje paleido per Europolo
koordinuotą operaciją Vilniuje sulaikytą Givį Gordeladzę, kuris
po to dingo.
„Teisėjų taryboje ne kartą buvo svarstomi klausimai dėl
G.Viederio veiksmų vertinimo. Tačiau įvertinus aplinkybę, kad esu
kreipęsis į Konstitucinį Teismą, kad būtų pašalintos tam tikros
abejonės, ar teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn
už aiškiai aplaidų, netinkamą savo tiesioginių pareigų -
teisingumo vykdymo pareigos - įgyvendinimą, kol Konstitucinis
Teismas nepriims sprendimo, nutarėme nesvarstyti šio klausimo“, -
sakė G.Kryževičius.
BNS spalio 31 dieną pranešė apie Valstybės saugumo
departamento (VSD) perspėjimą valstybės vadovams ir dviem Seimo
komitetams, jog Rusija rengia naujas aktyvias informacines atakas ir
artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę
Dalią Grybauskaitę.
Po šio pranešimo teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl
galimo neteisėto informacijos atskleidimo. Ikiteisminio tyrimo metu
teisėjas įpareigojo BNS redaktorę atskleisti informacijos
šaltinį, Specialiųjų tyrimų tarnyba tyrimo atliko kratą BNS
redaktorės namuose, apklausai iškvietė šešis BNS darbuotojus,
buvo paimti keli kompiuteriai.
Teisėjo įpareigojimą atskleisti informacijos šaltinio
paslaptį šią savaitę ketinama apskųsti Vilniaus apygardos
teismui.