Galvosūkis: kur dingo kaimo Madona?

Žemaitijoje vieno paveikslo, dingusio iš medinės koplytėlės, paieškų ėmėsi net specialiosios tarnybos. Vėliau paaiškėjo, kad ši relikvija pateko į muziejininkų rankas. Tačiau paminklosaugininkai tvirtina, kad atrastas ne tas paveikslas, rašo „Lietuvos rytas”.

Vienas iš šios Skuodo rajono Šauklių kaimo koplytėlės mįslingai pradingęs Švč.Mergelės Marijos paveikslas atrastas, o dėl kito vėl teks skelbti paiešką.<br>H.Vaitkevičiaus nuotr.
Vienas iš šios Skuodo rajono Šauklių kaimo koplytėlės mįslingai pradingęs Švč.Mergelės Marijos paveikslas atrastas, o dėl kito vėl teks skelbti paiešką.<br>H.Vaitkevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Pilaitis

Nov 14, 2013, 7:00 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 9:33 AM

Skuodo rajono Šauklių kaime šalia vienos sodybos stūksojusi sena koplytėlė išgarsėjo tuo, kad joje buvo saugomas unikalus liaudies meno kūrinys – paveikslas „Marija Sopulingoji”.

Nežinomo tapytojo darbas, vaizduojantis Švč.Mergelę Mariją su kalaviju širdyje, įvertintas 10 tūkst. litų. Šis paveikslas mįslingai dingo ir iki šiol neatrastas.

Grobis – medinis kryžius

Niekas tiksliai nežino, kada kultūros vertybe pripažintas XIX amžiaus pabaigos paveikslas „Marija Sopulingoji” pradingo.

To negali pasakyti net Šauklių kaimo senbuvė Ona Valužienė, prižiūrinti kitą šimtametę koplytėlę šalia savo sodybos.

Neseniai ir į ją įsisukę plėšikai pagrobė medinį kryžių. Susijaudinusi moteris apie vagystę iškart pranešė rajono policijai ir paveldosaugininkams.

Prasidėjus paieškoms paaiškėjo, kad šią koplytėlę anksčiau irgi puošė Švč.Mergelės Marijos paveikslas.

Paveldosaugininkai užfiksavo šį darbą – jo nuotrauka saugoma archyvuose.

Manoma, kad paveikslas nutapytas 1896 metais – tokie skaičiai išrėžti ant koplytėlės žemiau durų.

O.Valužienė daug metų rūpinasi medine koplytėle, pastatyta jos protėvių – perdažo lentas, nušluosto dulkes, išskalbia užuolaidėles.

Kas galėjo nutapyti Švč.Mergelę Mariją su kūdikiu rankose, moteris nežino – senąjį paveikslą jai kažkada dovanojo anyta.

„Jeigu vogė, tai tik naktį. Kas dieną vogs?

Čia turbūt iš miesto atsibeldusių benamių darbas. Doras žmogus švento daikto nelies”, – ilgapirščiais piktinosi Mosėdžio seniūnijos gyventoja O.Valužienė.

Paveikslo niekas nenugvelbė

Senasis paveikslas Šauklių koplytėlę puošė jau seniai.

Pasak O.Valužienės, po Antrojo pasaulinio karo drobę suniokojo Mosėdžio apylinkėse šmirinėję sovietų smogikai: „Atidarė koplytėlę, peiliu brūkštelėjo Švč.Mergelei Marijai skersai kaklo – stribams paveikslas nepatiko.”

Pasigedę šio paveikslo pareigūnai pamanė, kad vagys pagrobė ir jį.

Tokias vertybes jie stengiasi parduoti kolekcininkams, išgabenti į užsienį.

Skuodo policininkai apie vagystę pranešė muitinės ir pasienio tarnyboms. Apie dingusį meno kūrinį informuotas ir Interpolas.

Paieškos nutrauktos paaiškėjus, kad šis Švč.Mergelės Marijos paveikslas niekur nedingo.

Prieš septynerius metus buvęs Skuodo rajono paveldosaugininkas Evaldas Razgus, susijaudinęs dėl prastos kūrinio būklės, O.Valužienei leidus, pasiėmė jį iš koplytėlės – žadėjo restauruoti ir grąžinti.

„Rankos nusviro sužinojus restauravimo kainą – 7000 litų. Iš kur gauti tiek pinigų, kai paveldosaugai skiriami skatikai? Paveikslas nedingo – buvo nufotografuotas ir laikomas patikimoje vietoje”, – pasakojo šiuo metu Mosėdyje Akmenų muziejaus direktoriumi dirbantis E.Razgus.

Pradingo kitokia relikvija

O.Valužienė patvirtino paveikslą perdavusi E.Razgui. Moteris dar prisiminė, kad Šaukliuose, prie to paties kelio šalia kaimynų sodybos, anksčiau stovėjusi dar viena koplytėlė.

Ten irgi saugotas Švč.Mergelės Marijos paveikslas. Būtent jis, o ne tas, kurį skuodiškė perdavė E.Razgui, pradingo iš paveldosaugininkų akiračio. Nebeliko ir koplytėlės.

Kultūros paveldo departamento specialistai palygino dviejų archyvuose saugomų Šauklių kaimo Madonų paveikslų fotografijas.

Paaiškėjo, kad darbai skiriasi – vienas paveikslas dingęs ir iki šiol neatrastas.

Gal jis iš nugriautos koplytėlės buvo perkeltas kitur, kam nors perduotas arba nelegaliai parduotas? Skuodo policijai, regis, teks atnaujinti tyrimą.

Naujasis Skuodo rajono savivaldybės paveldosaugininkas Henrikas Vaitkevičius irgi nusiteikęs išnarplioti šį galvosūkį: „Kažkoks detektyvas – Šauklių kaimo gyventojai nieko nežino. Vienkiemiai ištuštėję, senbuviai lyg pro miglą prisimena koplytėles laukuose.”

Žarstė po kojomis banknotus

Pastaraisiais metais Skuodo rajone nusiaubta ir daugiau prie kelių, sunykusių vienkiemių stovinčių senų medinių koplytėlių.

Vandalams nėra nieko šventa – grobia iš koplytėlių viską, kas dvelkia praeitimi: medines šventųjų skulptūrėles, senus paveikslus, kryžius, rožinius.

Tokie statiniai tapo antikvarinių vertybių pirkėjų ir pardavėjų taikiniu.

Prekeivių agentai įkalbinėja šeimininkus parduoti senas skulptūrėles, o kai šie nesutinka, patys laužiasi į koplytėles, samdo kaimo girtuoklius, kad išluptų vertingesnius kūrinius.

„Vienai Lyksūdės kaimo gyventojai kažkoks vyriškis įkyriai piršo nemenką sumą už jos koplytėlėje saugomą skulptūrėlę. Atidarė lagaminėlį ir klojo po kojomis banknotus, prašydamas pasakyti, kada bus gana.

Moteris nesutiko parduoti relikvijos. Supratusi, kad anksčiau ar vėliau gali jos netekti, išsigando, nusinešė į namus ir paslėpė po lova”, – kalbėjo jau nemažai panašių istorijų girdėjęs H.Vaitkevičius.

Koplytėlės traukia plėšikus

Šiemet vagys nusiaubė Nevočių ir Krakių kaimuose stovinčias medines lauko koplytėles. Iš vienos vėl pagrobtas Švč.Mergelės Marijos paveikslas.

H.Vaitkevičius baiminasi, kad senųjų koplytėlių šeimininkams ir prižiūrėtojams greitai reikės viską susinešti į savo sodybas.

Senosios žemaičių taudodailės tradicijas puoselėjančiame Skuodo rajone jau apvogta daugiau kaip pusė čia esančių koplytėlių. Daugelis jų – valstybės saugomos kultūros paveldo vertybės. Plėšikai prie sodybų atsliūkina naktį arba nutaiko progą, kai šeimininkų nebūna namuose.

Senosios koplytėlės traukia juoduosius archeologus. Skuodiškiai nuolat mato šalia jų besitrainiojančius jaunus žmonės: atidarę dureles smalsiai čiupinėja ten sudėtus daiktus, kažką fotografuoja. Paklausti, kas leido tai daryti, jie sprunka šalin.

Žemaičiai koplytėlėse prie namų jau stato ne medines, o iš gipso lietas skulptūras.

Medžio kūriniai tvirtinami aukščiau prie kryžių, stogastulpiai drožiami taip, kad grobikai neišluptų visų grožybių.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.