Miesto valdžia rėžė iš peties – apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui susisiekimo ministrą R.Sinkevičių, kad šis skirstydamas papildomas lėšas gatvių remontui Kaunui nedavė nė lito. Viltys išjudinti Panemunės tilto statybą arba užlyginti duobes dar keliose miesto gatvėse subliuško.
Teismas net nepriėmė Kauno savivaldybės skundo. Panašios baigties turbūt ir reikėjo tikėtis, tačiau kilęs šurmulys šiek tiek sugadino nuotaiką įsakymą dėl pinigų paskirstymo pasirašiusiam susisiekimo ministrui R.Sinkevičiui.
Jo argumentai taip pat skambėjo labai netvirtai. Ministerija esą aktyviau remia tuos projektus, kuriuos finansuoja ir pačios savivaldybės. Kauno valdžia tikrai finansuoja naujojo Panemunės tilto statybą, gatvių remontą – taip pat.
Kauno savivaldybės pralaimėjimą galima pavadinti net nedidele pergale. Galbūt kitą kartą ministras nenorės pyktis su aršiaisiais kauniečiais ir taps dosnesnis. Vien dėl ramybės.
Kauno taryba drąsiai užsimojo išnaikinti ir naktinėmis girdyklomis pramintus barus, kurių tikroji paskirtis – vėlyvą metą aprūpinti alkoholiniais gėrimais „ištroškusius“ klientus.
Meras A.Kupčinskas kartu su policijos pareigūnais pusę nakties skyrė reidui į tokius barus ir savo akimis įsitikino, kad prekybininkai nesilaiko įstatymų. Trijuose iš keturių aplankytų prekybos vietų pirkėjams buvo leista išsinešti net neatidarytus gėrimų butelius.
Miesto valdžia anksčiau ragino įstatymų leidėjus ir šalies prezidentę D.Grybauskaitę griežčiau riboti alkoholinių gėrimų prekybą naktimis, tačiau jokios reakcijos nesulaukta.
Kauno taryba šią savaitę ryžosi uždrausti naktimis prekiauti alkoholiniais gėrimais 24 miesto vietose. Užmojis – tapti pirmąja šalies savivaldybe, kurioje neliks naktinių girdyklų.
Beveik nekyla abejonių, kad dėl šio sprendimo savivaldybei gali tekti bylinėtis teismuose, o prekybininkai pradės aimanuoti dėl verslo suvaržymų. Ką gi, patys kalti. Niekas jų veiklos neribotų, jeigu būtų laikomasi įstatymų ir nustatytų taisyklių.
Vieną reikšmingą pergalę teismuose Kauno valdžia jau pasiekė ir įrodė, kad kartais geriems pokyčiams reikia tik noro.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad miesto tarybos sprendimas taikyti didžiausią galimą 4 proc. žemės nuomos mokesčio tarifą nebaigtą statyti viešbutį Kęstučio gatvėje valdančiai bendrovei „Britanika“ yra teisėtas.
„Britanikos“ savininkai kreipėsi į teismą ir aiškino neva du dešimtmečius miesto centro vaizdą darkantis pastatas nėra apleistas.
Tokie aiškinimai prilygsta įtikinėjimams, kad Kauno herbe pavaizduotas ne tauras, o būrys pingvinų. Visi vieši pareiškimai, esą investuotojai jau surasti, projektai rengiami ir rekonstrukcija prasidės labai labai greitai, nutildavo išties labai labai greitai.
Pastatų savininkams teks imtis jų rekonstrukcijos arba atsikratyti seniai nenaudojamu ir nereikalingu turtu. Jeigu jiems dėl kokių nors priežasčių labai patinka jaustis viešbučio savininkais, teks solidžia suma papildyti miesto biudžetą.
Vis dėlto yra sričių, kuriose kauniečiai seniai laukia drąsių sprendimų, tačiau miesto valdžiai pritrūksta ryžto.
Kiekvieną rudenį atgyja kalbos apie smaugiančias centralizuotai tiekiamo šildymo kainas, tačiau reikšmingų pokyčių nematyti -- šiemet gyventojai už šią paslaugą gali tikėtis išleisti mažiau pinigų tik dėl neįprastai šiltos žiemos arba atpigusių dujų.
Kelios Kaune atsiradusios biokuro katilinės šilumos kainos nesumažino, „Kauno energijos“ šilumos gamybos įrenginių atnaujinimas tik pradeda įsibėgėti, o galingą jėgainę statyti žadėję investuotojai iš Suomijos svarsto galimybę atsisakyti projekto dėl nepalankaus teismo sprendimo.
Atrodo, kad drąsaus Kauno laukia dar kelios brangios šilumos žiemos.
"Laikinoji sostinė"
