Miesto valdžia rėžė iš peties – apskundė Vilniaus apygardos
administraciniam teismui susisiekimo ministrą R.Sinkevičių, kad šis
skirstydamas papildomas lėšas gatvių remontui Kaunui nedavė nė lito.
Viltys išjudinti Panemunės tilto statybą arba užlyginti duobes dar
keliose miesto gatvėse subliuško.
Teismas net nepriėmė Kauno savivaldybės skundo. Panašios baigties
turbūt ir reikėjo tikėtis, tačiau kilęs šurmulys šiek tiek sugadino
nuotaiką įsakymą dėl pinigų paskirstymo pasirašiusiam susisiekimo
ministrui R.Sinkevičiui.
Jo argumentai taip pat skambėjo labai netvirtai. Ministerija esą
aktyviau remia tuos projektus, kuriuos finansuoja ir pačios
savivaldybės. Kauno valdžia tikrai finansuoja naujojo Panemunės tilto
statybą, gatvių remontą – taip pat.
Kauno savivaldybės pralaimėjimą galima pavadinti net nedidele pergale.
Galbūt kitą kartą ministras nenorės pyktis su aršiaisiais kauniečiais ir
taps dosnesnis. Vien dėl ramybės.
Kauno taryba drąsiai užsimojo išnaikinti ir naktinėmis girdyklomis
pramintus barus, kurių tikroji paskirtis – vėlyvą metą aprūpinti
alkoholiniais gėrimais „ištroškusius“ klientus.
Meras A.Kupčinskas kartu su policijos pareigūnais pusę nakties skyrė
reidui į tokius barus ir savo akimis įsitikino, kad prekybininkai
nesilaiko įstatymų. Trijuose iš keturių aplankytų prekybos vietų
pirkėjams buvo leista išsinešti net neatidarytus gėrimų butelius.
Miesto valdžia anksčiau ragino įstatymų leidėjus ir šalies prezidentę
D.Grybauskaitę griežčiau riboti alkoholinių gėrimų prekybą naktimis,
tačiau jokios reakcijos nesulaukta.
Kauno taryba šią savaitę ryžosi uždrausti naktimis prekiauti
alkoholiniais gėrimais 24 miesto vietose. Užmojis – tapti pirmąja
šalies savivaldybe, kurioje neliks naktinių girdyklų.
Beveik nekyla abejonių, kad dėl šio sprendimo savivaldybei gali tekti
bylinėtis teismuose, o prekybininkai pradės aimanuoti dėl verslo
suvaržymų. Ką gi, patys kalti. Niekas jų veiklos neribotų, jeigu būtų
laikomasi įstatymų ir nustatytų taisyklių.
Vieną reikšmingą pergalę teismuose Kauno valdžia jau pasiekė ir įrodė,
kad kartais geriems pokyčiams reikia tik noro.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad miesto
tarybos sprendimas taikyti didžiausią galimą 4 proc. žemės nuomos
mokesčio tarifą nebaigtą statyti viešbutį Kęstučio gatvėje valdančiai
bendrovei „Britanika“ yra teisėtas.
„Britanikos“ savininkai kreipėsi į teismą ir aiškino neva du
dešimtmečius miesto centro vaizdą darkantis pastatas nėra apleistas.
Tokie aiškinimai prilygsta įtikinėjimams, kad Kauno herbe pavaizduotas
ne tauras, o būrys pingvinų. Visi vieši pareiškimai, esą investuotojai
jau surasti, projektai rengiami ir rekonstrukcija prasidės labai labai
greitai, nutildavo išties labai labai greitai.
Pastatų savininkams teks imtis jų rekonstrukcijos arba atsikratyti
seniai nenaudojamu ir nereikalingu turtu. Jeigu jiems dėl kokių nors
priežasčių labai patinka jaustis viešbučio savininkais, teks solidžia
suma papildyti miesto biudžetą.
Vis dėlto yra sričių, kuriose kauniečiai seniai laukia drąsių sprendimų,
tačiau miesto valdžiai pritrūksta ryžto.
Kiekvieną rudenį atgyja kalbos apie smaugiančias centralizuotai tiekiamo
šildymo kainas, tačiau reikšmingų pokyčių nematyti -- šiemet gyventojai
už šią paslaugą gali tikėtis išleisti mažiau pinigų tik dėl neįprastai
šiltos žiemos arba atpigusių dujų.
Kelios Kaune atsiradusios biokuro katilinės šilumos kainos nesumažino,
„Kauno energijos“ šilumos gamybos įrenginių atnaujinimas tik pradeda
įsibėgėti, o galingą jėgainę statyti žadėję investuotojai iš Suomijos
svarsto galimybę atsisakyti projekto dėl nepalankaus teismo sprendimo.
Atrodo, kad drąsaus Kauno laukia dar kelios brangios šilumos žiemos.
"Laikinoji sostinė"