„Piktas džiūgavimas, kad tai yra Dievo pirštas – negražiai elgėsi, tai jiems ir parodė, kuo gali baigtis – yra iš prietarų lygmens. Nei Evangelija, nei Bažnyčios mokymas nesako, kad Dievas taip atsilygina ar kerštauja“, – kalbėjo Bažnyčios istorikas Paulius Subačius.
Jis įsitikinęs, kad kryžiaus deginimas nebūtinai reiškia, jog atlikėjai yra satanistai ir taip garbina šėtoną. „Tokie grupių poelgiai dažniausia yra pastanga atkreipti dėmesį. Tik labai nedidelė tų grupių dalis iš tikrųjų kreipiasi į blogąsias jėgas, nori išsikviesti šėtoną“, – aiškino Vilniaus universiteto profesorius.
Jo teigimu, gaisras atkreipė dėmesį į konkretų pasirodymą, bet tai nebuvo pirmas kartas, kai atlikėjai galimai pasityčiojo iš religinio simbolio. Diskusijos apie Jėzaus veido išniekinimą netilo, kai festivalyje „Sirenos“ buvo rodomas Romeo Castellucci spektaklis „Apie Dievo Sūnaus veido koncepciją“.
Įvykio dalyviai – nebylūs
Tikinčiuosius įskaudino ir viena reklama, kurioje buvo vartojami Jėzaus ir mergelės Marijos vardai. Po šios reklamos buvo inicijuotos reklamos įstatymo pataisos. Įstatyme norima įteisinti atvejus, kai negalima naudoti religinių simbolių.
„Klasikiniame mene tokie dalykai (kryžiaus deginimas ir kitų religinių simbolių niokojimas. – Red.) nebuvo daromi. Auditorijai buvo suprantama, kada atlikėjas gerai dainuoja, o kada – blogai. Jauni muzikantai, kai vieni nuo kitų nelabai skiriasi, griebiasi drastiškų išorinių priemonių“, – pasakojo istorikas.
Anot profesoriaus, kad tiksliau įvertintų grupės ir vokalisto ketinimus, jam reikėtų daugiau informacijos apie pažiūras – ką jie gyvenime veikia, kokie buvo kiti jų pasirodymai, kuo jie įsitikinę.
Portalui atlikėjas V.Kairiūkštis nenorėjo atsakyti, ar tikrai jis scenoje uždegė kryžių ir dėl ko tai darė. Jis apskritai atsisakė komentuoti įvykį.
Gaisro priežastis komentuoti atsisakė ir „Brodvėjaus“ darbuotojas. „Kai bus visa informacija, ji bus pateikta“, – paklaustas apie gaisro priežastis portalui paaiškino klubo telefonu atsiliepęs vyras.
Tiesą atskleis vaizdo įrašai
Šeštadienį truputį po 22 val. ugniagesiai gavo pranešimą, kad iš klubo „Brodvėjus“ veržiasi dūmai. Gaisro gesinti važiavo 4 ugniagesių automobiliai, prireikė ir autokopėčių.
Klubo apsaugos darbuotojai iš patalpų saugiai išvedė apie 50 žmonių. „Apsauga pasidarbavo gerai – išvedė žmones, o ne rūpinosi turtu. Pabaiga – laiminga. Aukų nėra, sužeistųjų – taip pat“, – sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė.
Per gaisrą apdegė apie 9 kv.m. sienos ir 5 kv.m. medinių lubų. Pirminiais duomenimis, nuo kryžiaus liepsna uždegė medines lubas virš scenos ir nuo to gaisras įsiplieskė.
„Dar tiriama, ar ugnis išsiplėtė nuo kryžiaus, ar nuo degių skysčių. Buvo paimtos dvi kameros iš klubo vidaus, kurios viską filmavimo. Peržiūrėjus medžiagą, bus aiškiau“, – kalbėjo V.Šmigelskienė.
Ugniagesiai gaisrą užgesino per valandą. „Brodvėjus“ dažnai dega. Atrodo, ketvirtas gaisras jau. Ar vieta tokia, ar dėmesio daugiau jai reikėtų“, – svarstė atstovė.
Pagal bendrosios gaisrinės saugos taisykles, klubo savininkai neturėjo prašyti leidimo ką nors deginti ant scenos. „Tačiau taisyklės numato, kad reikėtų vengti veiksmų ar nesudaryti sąlygų kilti gaisrui. Tai buvo pažeista“, – sakė V.Šmigelskienė.
