Kodėl taip padarė, saugumiečiai nekomentuoja. Esą viskas paaiškinta tyrimą atliekantiems prokurorams.
Valstybės saugumo departamento atstovas Vytautas Makauskas sakė, kad jų ekspertų komisija prokuratūrai paaiškino, kas yra svarbu, o kas ne tiek.
Generalinė prokuratūra jau prieš kelias savaites gyrėsi, kad išsiaiškino, kas ir kaip dalyvavo atskleidžiant slaptą informaciją. Tačiau įtarimų niekam neskubėjo pateikti, nes be saugumiečių išvados nežinojo, kaip kvalifikuoti padarytą veiką. Dabar prokurorai situacijos nekomentuoja.
Kodėl staiga iš didelės paslapties liko tik tarnybinė, vienintelį paaiškinimą turi Seimo Nacionalinio saugumo komiteto vadovas Artūras Paulauskas. Anot jo, tyrimas taip pakrypo, nes informacijos tekintojų paieškos nuvedė ne bet kur, o į prezidentūrą.
„Tas visas laikas buvo reikalingas pamažinti nusikaltimo sunkumą, matyt, tai bandymas kaip nors išsukti Ulbinaitę, kad nebūtų teikiami sunkesni kaltinimai“, - svarstė Nacionalinio saugumo komiteto vadovas.
Sušvelninus informacijos slaptumo lygį, jos tekintojui palengvėja ir atsakomybė, nes nebelieka iki 3 metų kalėjimo grėsmės.
„Jeigu slaptumo žyma būtų sumažinta iki tarnybinės paslapties, tai už tarnybinės paslapties atskleidimą taip pat numatyta baudžiamoji atsakomybė, tiktai šita veika vertinama kaip baudžiamasis nusižengimas ir, atitinkamai, sankcija yra švelnesnė“, - aiškino A.Paulauskas.
Už tarnybinės paslapties nutekinimą numatyta kur kas mažesnė bausmė – bauda, laisvės apribojimas arba areštas.
