Statybų tvarkos liberalizavimas. Ar nekasame sau duobės?

Latvijoje vis dar ieškant kaltininkų dėl tragiškos prekybos centro griūties, Lietuvoje įsiplieskė arši diskusija, ar reikia liberalizuoti statybų tvarką.

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Dec 10, 2013, 6:40 AM, atnaujinta Feb 19, 2018, 9:55 PM

Aplinkos ministerija jau pakeitė Statybų reglamentą ir statytojams suteikė daugiau laisvės. Artimiausiu metu ketinama taisyti ir Statybos įstatymą, kuriame bus galutinai įteisinti paprastesni reikalavimai.

Ryškiausia naujovė – gerokai kilstelėti ypatingo statinio statusą suteikiantys normatyvai.

Dabar daug mažiau pastatų turės būti projektuojami ir statomi laikantis tokiam statiniui taikomų reikalavimų.

Iki šiol ypatingu statiniu buvo laikomas viešosios paskirties ar biurų pastatas, kuriame vienu metu gali būti daugiau kaip 100 žmonių, aukštesnis nei 5 aukštų namas ar kai atstumas tarp jo atraminių konstrukcijų didesnis nei 12 metrų.

Pagal naują tvarką ypatingo statinio statusas turės būti suteikiamas tik aukštesniems nei 30 metrų, daugiau kaip 9 aukštų pastatams ir kai atstumas tarp atraminių konstrukcijų didesnis nei 18 metrų, o žmonių skaičiaus kriterijaus iš viso ketinama atsisakyti.

Vadinasi, daug didesniam pastatų skaičiui ir juos statančioms bendrovėms bus taikomi gerokai mažesni reikalavimai. Be to, nebebus privaloma ir projektų ekspertizė.

Faktiškai tai reiškia, jog žemesnių nei 9 aukštų daugiabučių ir visuomeninės paskirties pastatų projektuotojams pakaks turėti inžinerinį išsilavinimą bei dvejų metų patirtį.

Aplinkos ministras V.Mazuronis skelbia, jog nauja tvarka susilpnins biurokratinius suvaržymus, sumažins finansinių išlaidų naštą, o tai esą pagreitins statybas, sustiprins statybininkų konkurencingumą ir padidins Lietuvos patrauklumą investuotojams.

Tokie argumentai gana logiški, juolab kad iki šiol ypatingo statinio statusą turėdavo dauguma pastatų, net individualūs namai, jei juose įrengiamas liftas.

Vis dėlto ar įteisinus naują tvarką nesumenks dėmesys pastatų saugumui?

Po prekybos centro „Maxima“ griūties Rygoje akivaizdu, jog apsidrausti nuo bet kokios rizikos visuomenei tampa svarbiausiu kriterijumi.

Nieko nuostabaus, jog didžiąsias bendroves vienijanti Lietuvos statybininkų asociacija ėmė skambinti pavojaus varpais, kad statinių reikalavimų supaprastinimas kelia didžiulę grėsmę žmonių saugumui. Jiems pritaria ir dalis projektuotojų, ekspertų.

Didieji statybos verslo atstovai ir projektuotojai nuogąstauja, kad dabar statybų imsis menkos kvalifikacijos specialistai, jokios patirties neturinčios, tik konkrečiam projektui sukurtos įmonėlės.

Todėl bijomasi, jog gali smarkiai padidėti rizika, kad nebus užtikrinti pastatų saugumo, ilgaamžiškumo, darbų kokybės reikalavimai, nes daugelis užsakovų stokoja atsakomybės, išmanymo ir siekia statyti tiktai kuo pigiau.

Be to, įžvelgiama, jog dalis projektuotojų ne tokie sąmoningi, kad atsispirtų tokiam spaudimui.

Suprantama, jog po tragedijos Rygoje tokie perspėjimai skamba grėsmingai. Tačiau ar iš tiesų visas statybų liberalizavimo teisės normas reikia nedelsiant išmesti į šiukšlių dėžę?

Tikriausiai ne viskas taip aišku. Antai aplinkos ministras netgi paragino stambiuosius statybininkus ir projektuotojus nesinaudoti katastrofa Latvijos sostinėje siekiant apsaugoti savo verslą nuo stipresnės konkurencijos.

Negalima atmesti, jog atestatus ypatingiems statiniams projektuoti ir statyti jau turintys projektuotojai bei statytojai nėra suinteresuoti, kad vartai į šią rinką būtų plačiau atverti ir tokių leidimų dar neįsigijusiems silpnesniems konkurentams.

Taigi tvarką keisti užsimojusiai valdžiai, atrodo, teks spręsti sunkų uždavinį – kad ir vilkas būtų sotus, ir avis sveika. Kitaip sakant, kad biurokratizmo statybose sumažėtų, bet pastatų kokybė ir saugumas nenukentėtų.

Bent kol kas Aplinkos ministerija tikina, kad statybos ir toliau bus griežtai kontroliuojamos, nebus naikinama Statybų inspekcija.

Be to, įstatyme ketinama atsisakyti kai kurių nuostatų, pavyzdžiui, ypatingu statiniu laikyti ne 30, o 20 metrų aukščio 5–6 aukštų pastatą ir vėl taikyti 12 metrų atstumo tarp atraminių konstrukcijų, kai jos projektuojamos ir gaminamos konkrečiam objektui, kriterijų.

Kokybės ir saugumo reikalavimus ypač efektyviai galėtų garantuoti sprendimas įpareigoti rangovus privalomai drausti statomus pastatus. Draudimo bendrovės tikrai suinteresuotos, kad išliktų reikli ir profesionali statybų priežiūra.

Regis, neatidėlioti statybų nuostatų paprastinimo valdžią verčia ir daugiabučių namų renovavimo planai.

Per krizę nemažai daliai kvalifikuotų statybininkų išvykus dirbti į užsienį, Lietuva tiesiog gali pristigti darbo jėgos, jei ši programa rimtai įsibėgėtų.

Todėl ir siekiama sudaryti geresnes sąlygas smulkiesiems statybininkams, galintiems sumažinti ir statybų kainas.

Kad ir kaip būtų, statybų rinkoje sumažinus biurokratizmą valstybė ir visuomenė laimėtų tik tokiu atveju, jei bus argumentuotai išsklaidyti net menkiausi įtarimai dėl galimos grėsmės.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar valstybė apsaugos vartotojus nuo elektros kainų šoko?
Gyvai
Gyvai: „Perlas Energija“ komentarai apie priimtą sprendimą