Devintame daugiabučio aukšte gyvenantis N.Melnikovas nesupranta kaip gali būti užliejamas butas aštuntajame aukšte. Kartais ir septintame. Gal per liūtis dėl kiauro stogo? Arba dėl blogai sutvarkytos kanalizacijos vonioje?
Butas, esantis po N.Melnikovo gyvenamosiomis patalpos, užlietas jau devynis kartus. Ten gyvenanti Laura Baranauskienė su šeima svajoja kada nors pasidaryti remontą.
Nes šiuo metu butas atrodo klaikiai: sienos apsilaupiusios, krenta tinkas, ant lubų – išsiliejusio vandens dėmės. Ir taip – jau kelerius metus.
Nelegaliai apšildė grindis
O problemos priežastį žino L.Baranauskienės kaimynas N.Melnikovas. Anksčiau L.Baranauskienei reikėjo tik delnu paliesti lubas ir tapdavo aišku, kad viršuje gyvenantis kaimynas neteisėtai šildosi grindis.
Radiatorių kaimyno namuose – nėra. Po grindimis išvedžiotos guminės žarnos, kurios retsykiais prakiūra. Dėl to kenčia žemiau esantis butas.
„Kiek su vyru skaičiavome, tai jau devintą kartą mus užlieja. Užpilta visur. Norime pasidaryti remontą, tačiau negalime, nes nuolatos trūkinėja kaimyno turima grindų šildymo sistema“, - sakė nuolat užpilamo buto šeimininkė L.Baranauskienė.
Šeima bute gyvena apie penkerius metus. Nuo to laiko periodiškai sienos žliaugia vandeniu koridoriuose ir svetainėje. Vieną kartą vanduo užpylė ir dar žemiau buvusį butą.
„Visi kampai supilti. Atrodo baisiai“, - pergyveno su vyru, jaunesne seserimi ir dviem vaikais gyvenanti moteris.
Elektrėniškė pasakojo, kad prieš atsikraustant į naują butą nežinojo, kad kaimyno bute yra problemų su šildymu.
„Sužinojome tik vėliau. Kai būna patikrinimai jis žarnas paslepia ir Energetikos inspekcija nieko neranda“, - pasakojo L.Baranauskienė.
Dėl drėgmės, vienoje sienoje smarkiai išbyrėjo tinkas ir įsimetė pelėsis.
„Siena buvo labai supelijusi. Ten stovėjo spinta, todėl ilgą laiką nepastebėjome, kad bėga vanduo. Pastebėjome tik tuomet, kai spintoje ėmė drėkti ir pelyti rūbai. Tačiau pelėsį išnaikinome“, - pasakojo Laura.
Vieną kartą nuėjus pas kaimyną pasiaiškinti dėl užpilto buto, N.Melnikovas net kibo L.Baranauskienės vyrui į atlapus.
Kaltę verčia kiauram stogui
„Būna, kad ir mano butą užlieja pro stogą. Todėl per sienų sujungimus ir kaimynams patenka. Taip nutiko apie du kartus. Kiek pamenu, jie yra apsidraudę, o draudimas visas sumas išskaičiuoja iš manęs“, - sakė nuolat avarijas patiriančio buto šeimininkas N.Melnikovas.
N.Melnikovas pripažino, kad bute yra grindų šildymo sistema, tačiau ji yra seniai išardyta ir nenaudojama.
„Atstatyta buvusi šildymo sistema. Po grindimis palikta senoji, tačiau ji buvo užkonservuota ir yra nenaudojama“, - sakė N.Melnikovas.
Buto šeimininkas nelabai galėjo paaiškinti kodėl praėjusį penktadienį vėl buvo užlietas kaimynų butas. Jo nuomone, vanduo galėjo piltis dėl šildymo sistemos vonioje arba kanalizacijos: „Namas – senos statybos, visko čia nutinka.“
Nustatė pažeidimus
Paskutinį kartą L.Baranauskienės butas buvo užlietas praėjusį penktadienį – gruodžio 13 dieną.
Iškviesti „Elektrėnų komunalinio ūkio“ specialistai užėję į 9 aukšte esantį N.Melnikovo butą nustatė, kad šeimininkas virtuvėje įsirengęs grindų šildymą. Jo namų viduje sienos buvo apipurkštos vandeniu.
Komunalininkų teigimu, vyras specialistus į butą įsileido tik du kartus. Vieno patikrinimo metu buto šeimininkas buvo įspėtas iš anksto, nes to reikalauja įstatymai. Grindų šildymo įrengimų tąkart nebuvo aptikta. Tačiau specialistai atkreipė dėmesį, kad visame bute nebuvo nė vieno radiatoriaus.
L.Baranauskienės bute specialistai nustatė akivaizdų užliejimą, bei pažymėjo, kad užpylimų kaltininkas buvo įpareigotas jau anksčiau pašalinti šildymo sistemos gedimus, tačiau tai nebuvo padaryta.
Baranauskų šeima savo butą yra apdraudusi. Todėl visus nuostolius iš kaimyno išieško draudimo bendrovė.
Neatidarydavo durų
„Gyventojas pasidaręs grindinį šildymą. Jam ne kartą buvo įteikti raštai dėl sistemos atjungimo, tačiau jis savavališkai ją vėl įjungdavo. Prašysime, kad ji vėl būtų atjungta ir kreipsimės į Energetikos inspekciją“, - sakė Elektrėnų komunalinio ūkio generalinis direktorius Ričardas Leckas.
R.Leckas pabrėžė, kad šildytis grindiniu šildymu draudžiama – tokiu būdu išspinduliuojama daugiau šilumos. Šis pažeidimas daromas kitų namo gyventojų sąskaita.
Beje, tokie pažeidimai fiksuojami visoje Lietuvoje. Įtariant, kad kaimynas šildosi grindis, galima delnu paliesti lubas – jos bus akivaizdžiai šiltos. Pastebėjus nesąžiningus kaimynus, R.Leckas siūlo nedelsiant kreiptis į Energetikos inspekciją. Dėl tokio pažeidimo yra skiriamos baudos.
Žalų eksperto Tauro Mičiudos komentaras
„Tam, kad išspręsti problemą, visų pirmą reikia išsiaiškinti ir užfiksuoti tikrąją vandens pratekėjimo priežastį. Jei viršutinio buto gyventojas sutinka, paprastai ieškoma jo bute. Tačiau retas kuris buto savininkas neprieštarauja, kad būtų griaunamos jo grindys, ar sienos, kuriose yra galimai trūkę vamzdžiai.
Ne pagal taisykles užbetonuotus vamzdžius atidengti jų nepažeidus taip pat yra gana sudėtinga, hidraulinių bandymų arba video apžiūros metodai irgi ne visada padeda, todėl siūlome, kurį laiką užsukus vandenį neeksploatuoti vamzdžių (sistemos) ir stebėti namo konstrukcijų paviršių drėgmę, jei paviršiai ima džiūti, reiškia priežastis aiški.
Tokiam metodui, be abejo, reikalingas kaimynų sutarimas, kad vienas iš jų tikrai nesinaudos vandeniu. Bet, realybė yra tokia, kad vienam kaimynui laimė (atrasta priežastis) reikš kito nelaimę (kaltę ir prievolę atlyginti nuostolius), todėl praktikoje tokį abipusį supratimą retai kada sutinkame.
Kol paties kaltininko bute nepradės luptis sienų dažai ir veistis pelėsis nuo kylančios drėgmės, tol jis nieko nesiims. Tokiais atvejais naudojamas netiesioginis metodas žalos priežasčiai aptikti.
Patikrinamos pastato išorinės konstrukcijos, bendri vamzdžiai ir jei nerandama vandens pratekėjimo vietų, pažeidimų, susidėvėjimų ir kitų potencialiai pavojingų vietų, pro kurias gali skverbtis vanduo, be to ir aplinkos parametrai atitinkami (nėra lietaus, sniego ir pan.) daroma visiškai pagrįsta prielaida, jog vandens tekėjimo šaltinis yra tam tikras butas.
Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 6.266 straipnis numano, jog už žalą, padarytą dėl pastatų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo ne jo kaltė ar kitos kodekse numatytos aplinkybės. Vėliau, remiantis šiomis išvadomis, kaimynai tariasi gražiuoju arba kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo.
Pralaimėjusi šalis teismo sprendimu paprastai atlygina ekspertizės, žalos įvertinimo, advokato išlaidas.“
