Tarptautinių skandalų išvengusiai Lietuvai – Briuselio plojimai

Specialiai lrytas.lt, Briuselis

Briuselio institucijose nebeliko lietuviško pusmečio simbolikos: logotipų ar kabančių sodų.<br>L.Tautvaišaitės nuotr.
Briuselio institucijose nebeliko lietuviško pusmečio simbolikos: logotipų ar kabančių sodų.<br>L.Tautvaišaitės nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Guoda Pečiulytė

2013-12-30 11:17, atnaujinta 2018-02-19 16:08

Pusę metų trukęs pirmasis Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai baigėsi. Briuselio institucijose nebeliko lietuviško pusmečio simbolikos: logotipų ar kabančių sodų. Tačiau liko rezultatai, kurių vienas svarbiausių – sukurtas geras Lietuvos įvaizdis. Mat nepaisant keleto nesklandumų ar patirties stygiaus, keli šimtai diplomatų dar kartą patvirtino, kad lietuviai - patikimai ir daug dirbantys žmonės.

„Didelis palengvėjimas“, - po paskutinio pirmininkauto posėdžio prisipažino nuolatinis Lietuvos atstovas ES ambasadorius Raimundas Karoblis. Pridūręs, kad antrą kartą vadovauti tokiam procesui norėtų nebent po keleto metų.

„Krūviai tikrai dideli“, - neslėpė ambasadorius.

Ir jis, ir daugelis kitų Briuselyje dirbusių diplomatų pripažįsta, kad artimiausios ateities planai – daug miego. Mat pastarąjį pusmetį daugeliui darbo savaitė prasidėdavo sekmadieniais, o darbo diena kartais virsdavo para.

Vienas aukštas diplomatas juokėsi, kad po pirmos ypač įtemptos pirmininkavimo savaitės rimtai nerimauta, ar pavyks fiziškai ištverti, jei likusios keliasdešimt savaičių bus tokios pat.

Ypač sudėtingas laikotarpis būdavo tuomet, kai svarbūs posėdžiai tuo pačiu metu vykdavo trijose šalyse: Belgijoje, Liuksemburge ir Prancūzijoje.

„Pavyzdžiui, sekmadienį ruošiamasi Briuselyje, tada vykdavome į Liuksemburgą, kur pirmadienio rytą vykdavo ministrų posėdžiai. Jiems dar nesibaigus reikėdavo keliauti į Strasbūrą, iš kurio po vidurnakčio ir vėl laukdavo kelionė į Liuksemburgą, po dar vienos tarybos – atgal į Strasbūrą, iš kurio galiausiai - į Briuselį“, - pasakojo R.Karoblis.

Rezultatų užtektų dviem šalims

Per įtemptą pusmetį, į kurį įsiterpė ir mėnuo vasaros atostogų, Lietuva sutarimą rado daugiau nei 130 klausimų. Įprastai pirmininkaujančiai šaliai tenka dvigubai mažesnis krūvis.

Tačiau tokios lietuvių pastangos Briuselyje įvertintos aukščiausiu lygiu. Po paskutinio šių metų ES lyderių susitikimo pagyras prezidentei Daliai Grybauskaitei išsakė ir ES Vadovų tarybos, ir Europos Komisijos (EK) pirmininkai.

„Matant, kas pasiekta, galima objektyviai įvertinti, kad buvo priimti ne tik svarbūs, bet milžiniški sprendimai. Svarbiausias jų – bankų sąjunga. Todėl galiu sakyti, kad Lietuvos pirmininkavimas buvo sėkmingas“, - teigė Hermanas van Rompuy.

„Tai buvo labai turiningas pirmininkavimas, kurio visi tikslai pasiekti“, - įvertino Jose Manuelis Barroso.

Pagyrimų dėl sėkmingo darbo paskutinio posėdžio metu R.Karobliui negailėjo ir kitų šalių ambasadoriai ES. „Tikrai malonu išgirsti įvertinimus iš visų šalių, kad viskas buvo gerai, kad pasiekti rekordiniai rezultatai ir, ko gero, viršyti, bet kokie lūkesčiai. Kad buvome reikiamu laiku reikiamoje vietoje. Pasiekta daugiau nei vienai šaliai, gal net dviem šalims turėjo užtekti“, - teigė ambasadorius.

Skundų negirdėta ir dėl Vilniuje vykusių renginių – neformalių ministrų tarybų ar ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimo. Tačiau pirmininkavimas neapsėjo ir be netikėtumų.

„Buvo daug specifinių klausimų, kurių net košmaruose nesapnuodavome“, - įvertino R.Karoblis.

Pirmąją pirmininkavimo dieną Lietuva pradėjo JAV šnipinėjimo skandalu. Vėliau sekė „Hezbollah” karinio sparno įtraukimas į juoduosius teroristinių organizacijų sąrašus. Lietuvai reikėjo reaguoti ir į tolimą tragediją, prie Lampedūzos krantų nuskendus daugiau nei 300 migrantų.

Intensyviai veikta ir lapkričio pabaigoje, kai Asociacijos sutarties pasirašymas su Ukraina neįvyko, o Kijeve prasidėjo masiniai protestai. Neoficialiai kalbama, kad reaguoti į smurtą prieš taikiai protestuojančius ukrainiečius visą naktį pasaulio lyderius ragino užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Kaltinimai šališkumu

Tiesa, ES Tarybai pirmininkavusi Lietuva sulaukė ir kaltinimų. Pirmieji jų pasigirdo spalį, kai aplinkosauginės organizacijos ėmė kaltinti Lietuvą vilkinant sprendimą dėl naujų automobilių išmetamų CO2 dujų kvotų. Vėliau priekaištų turėta ir dėl kai kurių sprendimų kuriant bankų sąjungą.

Abiem atvejais sakyta, kad Lietuva pataikauja Vokietijai: pirmuoju – proteguojant vokiškų automobilių pramonę, antruoju - pataikaujant vokiečių nenorui gelbėti kitų šalių bankrutuojančius bankus.

Ambasadorius R.Karoblis neneigė, kad Lietuva atsižvelgė į Vokietijos interesus, tačiau ne daugiau nei į kitų šalių pozicijas.

„Pinigai į tam tikrus fondus eina iš labai riboto skaičiaus šalių. Taikyti mechaninės daugumos principo balsuojant neįmanoma, kai sprendimai priimami finansiniais klausimais.

Taip pat ir dėl automobilių - būtų buvę įmanoma balsuoti ir gauti kvalifikuotą balsų daugumą „buldozeriniu“ principu. Bet manome, kad tai būtų nesąžininga, sprendimas būtų pasiektas automobilių pramonės visai neturinčių šalių balsais.

Todėl manėme, kad reikia ieškoti sprendimo ir galvoti apie mūsų pramonės konkurencingumą, lyginant su kitomis šalimis“, - kaltinimus neigė Briuselyje pirmininkavimui vadovavęs R.Karoblis.

Tiesa, kurį laiką apie Vokietijos daromą spaudimą kalbėta ir iš Europos Parlamento. Biudžeto kontrolės komiteto pirmininkas Alainais Lamassoure'as kritikavo žaibišką sprendimą skirti pinigų potvynių Vokietijoje nuostoliams kompensuoti. Esą, tokiu būdu buvo pamiršti dar anksčiau duoti įvairūs kiti finansiniai įsipareigojimai.

Tačiau prieš pat Kalėdas su lrytas.lt kalbėjęs A.Lamassoure'as negailėjo ne kritikos, o pagyrų pirmą kartą pirmininkavusiai Lietuvai.

„Visus šešis pirmininkavimo mėnesius Lietuva puikiai vykdė savo kompromiso ieškotojo vaidmenį, nors kontekstas buvo labai sudėtingas“, - teigė EP narys.

Kaip matuojama sėkmė

Sėkmingu pirmininkavimas Briuselyje vadinamas tuomet, kai nesukelia skandalų, nėra lydimas nacionalinės Vyriausybės griūties, pasiekia tikslus ir nesukelia naujų problemų.

Tad vertinant pagal šiuos kriterijus, su užduotimi Lietuva susidorojo. Tačiau keletas prisistatyti nepanorusių ES Tarybos valdininkų įžvelgė ir pirmininkavimo trūkumų.

Vienas Briuselio valdininkas teigė, kad pirmininkavimo sklandumą labiau lėmė ne itin geras darbas, o politinės aplinkybės. Esą, visos ES institucijos buvo suinteresuotos pabaigti svarbiausius klausimus iki EP ir EK kadencijų pabaigos.

Žalieji į pirmininkavimą žiūrėjo dar griežčiau. Esą, Lietuvos diplomatams labiau rūpėjo sprendimų kiekybė, o ne kokybė. Apie tokius kaltinimus prisipažino girdėjusi ir viena ES Tarybos darbuotoja.

„Viena vertus, lietuviai dirbo septynerių metų biudžeto klausimais, tad ten, kur dalijami pinigai, niekada nebus visi patenkinti.

Kita vertus, lietuviai buvo spaudžiami kuo daugiau padaryti, todėl gal nesąmoningai davė suprasti, kad jiems labai svarbus rezultatų skaičius“, - teigė pašnekovė.

Nauja diplomatų karta

Dar viena ypatybė, būdinga ir kitoms Rytų ir Vidurio Europos šalims, – ypač jauna Lietuvos diplomatų komanda. ES Tarybos darbo grupėse, o ypač joms pirmininkaujant, būtinas puikus užsienio kalbų mokėjimas, pageidautina, ir tarptautinis išsilavinimas ar patirtis, todėl į Briuselį dirbti buvo pakviesti daugiausiai jaunosios kartos atstovai. Lietuvos Nacionalinės atstovybės diplomatų amžiaus vidurkis – apie 35 metus.

„Jaunimas visada turi savo pliusų ir minusų. Dirbti atėję 25 metų žmonės inovatyvūs, veržlūs, energingi, tačiau ne visada turi pakankamai patirties, gebėjimų pajausti tam tikrus dalykus. Ypač sunku jauniems žmonėms buvo derybose su EP, kur kitai pusei atstovauti susirinkdavo patyrę, rinkimų mašiną praėję ir nemažą ego turintys politikai“, - teigė prisistatyti nepanoręs valdininkas.

„Juodas darbas, o ne strateginis išmanymas“, - Lietuvos pirmininkavimo pusmetį apibendrino kita pašnekovė.

Ir nors neslėpdamas, kad kolektyve būta ir sunkių akimirkų, ir ašarų, ambasadorius R.Karoblis teigė esantis labai patenkintas Briuselyje dirbusia komanda.

„Komanda buvo labai patikima ir už visus pirmininkavimo rezultatus ir įvaizdį, iš kurio turbūt naudos gausime ir ateityje, dėkingiems reikia būti tiems žmonėms.

Žinoma, patirties ar derybinių gebėjimų vieni turėjo mažiau, kiti daugiau. Tačiau iš pradžių silpnesni atrodę žmonės, ilgainiui parodė, kad jų galimybės neribotos, jie puikiai derėjosi ir gavo siektus rezultatus.

Todėl vertingiausia iš šio pirmininkavimo ir yra žmonės: jų užsidegimas, nusiteikimas ir pasiruošimas dirbti iki galo atperka viską“, - teigė ambasadorius R.Karoblis, pradedantis atsisveikinti su didžiąja dalimi komandos, kuri grįžta į savo sričių ministerijas Vilniuje.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.