Vaikžudės globėją įsiutino jai pranašaujamas liūdnas likimas

„Jis iš televizijos ekrano visai Lietuvai paskelbė, jog aš susirgsiu ir emigruosiu. Nesulauks! Po metų pas jį ateisiu sveikut sveikutėlė“, – išrėžė R.Dumbliauskienė.

Tiesa, po tokios pranašystės moteriai ir jos šeimai buvo sugadintos visos šventės: „Kur tai girdėta, Kalėdų išvakarėse linkėti susirgti ir palikti gimtinę visiems laikams.“

Taip vadinamas „būrėjos ir globėjos“ konfliktas jau antrą mėnesį Lietuvoje kursto aistras.

Apie nesutarimus tarp žymiausios Lietuvos būrėjos Vaivos Budraitytės ir vilnietės dėstytojos Reginos Dumbliauskienės, puspenktų metų globojusios už savo dviejų vaikų nužudymą kalinčią Almą Bružaitę rengiamos televizijos laidos, rašomi straipsniai, kurie iš karto kyla į reitingų viršūnes.

Kūčių išvakarėse televizijos laidoje „Nusikaltimas ir bausmė“ kalbėjęs burtininkas Leopoldas Malinauskas pranašavo, kad R.Dumbliauskienė šiais metais susirgs sunkia liga ir emigruos iš Lietuvos.

Jau kitą dieną Arkikatedroje bazilikoje per Piemenėlių mišias žmonės į kalinės globėją kone rodė pirštais. Nors dauguma susirinkusiųjų žvelgė su užuojauta, moteriai buvo labai nemalonu.

Po tokių juodų prognozių R.Dumbliauskienės sveikata iš tikrųjų sutriko. Per visas šventes teko vaikščioti į polikliniką – šokinėjo spaudimas, ji iki šiol negali pasukti galvos. Kankino toks stiprus nerimas, kad gydytojai patarė ta tema su niekuo nebendrauti.

„Esu tikinti, netikiu burtininkais ir jų galiomis užkalbėti. Mano sveikata sutriko dėl įžeidimo ir pažeminimo prieš visą Lietuvą“, – sakė R.Dumbliauskienė.

Ji ypač piktinosi V.Budraitytės teiginiu, kad jos buvo susitikusios. Moters teigimu, ji niekada nematė V.Budraitytės.

Ji tik lankėsi būrėjos namuose 2010-ųjų balandžio 21 dieną, bet kalbėjosi su jos vyru Gaudentu Naujoku ir apie tai smulkiai parašė savo dienoraštyje. To dienoraščio puslapius ji yra pateikusi policijai, kur kreipėsi dėl šmeižto po pirmosios televizijos laidos.

Visi 4 Dumbliauskų vaikai yra sukūrę šeimas užsienyje ir ji juos dažnai aplanko, bet nė neketina palikti savo išpuoselėtų ir mylimų namų Lietuvoje. „Myliu Lietuvą, čia daug gerų žmonių, čia mano tėviškė, - sakė ji. – Mano katalikų tikėjimas stipresnis už jų burtus. Po metų pasakysiu, kad esu sveika, gyvenu su labai mylimu vyru.“

„Jei V.Budraitytė tokia puiki burtininkė, kodėl ji tvirtina, kad A.Bružaitė manęs išsižadėjo?“ – klausė R.Dumbliauskienė. Jos manymu, žmogus, kuris skelbiasi aiškiaregiu, turėtų matyti, jog viskas buvo atvirkščiai.

R.Dumbliauskienė pateikė savo dienoraštį, rašytą 2011 metais. Smulkia rašysena užpildyta kiekviena storo sąsiuvinio eilutė, nurodytos įrašų datos, ką nors suklastoti būtų neįmanoma.

Ten parašyta, kad 2011 balandžio 21-ąją ji susitiko su generaliniu prokuroru Dariumi Valiu, kuris sakė, jog A.Bružaitė pati turi rodyti iniciatyvą.

Grįžus 17 valandą iš kalėjimo paskambino A.Bružaitė. Dienoraštyje teigiama, jog R.Dumbliauskienė baigusi pokalbį tokiais žodžiais: „Alma, viskas, pamiršk mus“, – ir išjungė telefoną.

Ką pasakė pati A.Bružaitė – nežinia, ant tų eilučių užklijuotas popieriaus lapas.

Tame pat dienoraštyje parašyta, jog rusėjo 7 dieną per Reginos vardadienį laiškininkė atnešė storą paketą, kuriame A.Bružaitė grąžino savo globėjos laiškus, jai parašytus per puspenktų metų.

R.Dumbliauskienė tikina nenorėjusi A.Bružaitės skaudinti, todėl visiems sakiusi, jog kalinė jos atsižadėjo.

„Dabar, kai matau, kad burtininkai apsiriko – galiu atskleisti tiesą. Jei būsiu reikalinga – Alma mane susiras. Bet aš ryšio nepalaikau“, - sakė R.Dumbliauskienė.

Pasak R.Dumbliauskienės, konfliktas kilo, kai A.Bružaitė atsisakė prašyti atnaujinti jos bylos tyrimą: esą, kunigas Arūnas Peškaitis jai pataręs tylėti. R.Dumbliauskienės ir jos vyro pastangos atnaujinti bylą dėl to, kad nėra vaikų nužudymo motyvo, subliuško.

– Tas kryžius buvo reikalingas. Mus puolė iš visų pusių, net sektantais buvome išvadinti.

Apie pinigus net nekalbu.

Mano vaikai siųsdavo siuntinius – įdėdavome ten Almos mezginį ir rašydavome atgalinį adresą: A.Bružaitė siunčia siuntinį vaikams iš kalėjimo. Kad vaikai jaustų motinos globą.

– Dievas davė tą kryžių ir nuėmė. Sutikau daug gerų žmonių, kurie mane palaikė. Už tai dėkinga Almai.

– Globoju kelis kitus kalinius, siunčiu jiems knygų. Į knygų rinkimą įtraukiau draugus.

Trečiojo amžiaus universiteto Turizmo fakultete prieš Kalėdas organizavome akciją: „Padovanok knygą kaliniui“.

– Vyro motinai buvo sutrikusi sveikata – televizija vis rodo senus kadrus ir jai atrodo, kad vis dar globojame A.Bružaitę. Brolis kenčia nuo nuolatinių kaimynų replikų.

Mane ištiko du mikroinsultai.

Turinti licenciją burti ir už tai imti honorarą V.Budraitytė buvo griežta:

„Aš asmeniškai laidoje palinkėjau R.Dumbliauskienei daug sveikatos, geros savijautos, laimės ir džiaugsmo, bet jos neatsiprašysiu.

Suprantu, kad būna dienų „X“, kai įsiveli į labai sudėtingas situacijas, kartais - lygioje vietoje, ir galvoji, kad taip negali būti.

Ji konsultavosi su teisininku: jau vien tai, kad R.Dumbliauskienė kalbėjo, kaip ji drįsusi padėti Virgilijui Jonaičiui atsikratyti alkoholizmo, yra spaudimas ir būrėja nieko neperdėjo.

Tokiam jautriam žmogui kaip V.Budraitytė tai galėjo atrodyti kaip grasinimas: ką reiškia nurodinėti, ką mokyti sveikai gyventi ir ko ne?

Tas pats teisininkas paaiškino, jog ji galėtų kreiptis į teismą dėl žalos jos amatui.

„Dirbu kiek turiu sveikatos ir jėgų. Gyvenu iš tų pajamų. Deklaruoju mokesčius, moku „Sodrai“. Jei po kažkokio įvykio sumažėja klientų - galiu kreiptis į teismą dėl žalos. Tiesa, daug žmonių mane palaikė. Skambino net tie, kurių niekada nesu mačiusi“, – aiškino būrėja.

Apie R.Dumbliauskienės santykius su A.Bružaite būrėja girdėjo iš žurnalistų, kurie su ja kalbėjosi. Jos manymu, dienoraščiuose žmonės aprašinėja situacijas taip, kaip įsivaizduoja, kaip jiems reikia. Tai labai subjektyvu.

„O pokalbio su su manimi aprašymas, kur aš jai neva paskambinau ir iškeikiau? Ar įmanoma įsivaizduoti, tokį nelogišką elgesį? Aš pasakiau: „Miela ponia, jei globojote 17 vaikų – paimkite dar 17. Gal iš jų koks nors Radžis užaugs?“ O ji teigia, kad aš jai liepiau globoti Radžį ir išvadinau valkata“, – stebėjosi V.Budraitytė.

Klausimas apie burtininkų galias paveikti žmogaus sveikatą V.Budraitytę sutrikdė.

„Jūs nesuprantate: tie jūsų vadinami burtininkai arba žmonės, kurie stengiasi nesipykti su kosmosu – jie galbūt turi stipresnę energiją, nes daugiau medituoja, praktikuoja dvasines technikas ir jų energetinį lauką pramušti dešimt kartų sunkiau.

Jei kas tokį burtininką užsipuola, tuo labiau nekaltai – tai tam žmogui rikošetu grįžta.“

„Mano manymu, kiekvienam žmogui, apie kurį taip plačiai nuskamba negatyvi informacija, gali sutrikti sveikata. O čia dar Kūčių ir Kalėdų išvakarėse, prieš vieną iš didžiausių švenčių visoje Europoje, staiga žmonės patiria tokį triuškinantį pasichologinį smūgį, – sakė Piliečių gynybos paramos fondo direktorius Stasys Kaušinis. – Paskleista informacija ne tik žemina žmogaus garbę ir orumą, bet ir pažeidžia Lietuvoje veikiančias etikos normas.

Propaguojami Lietuvoje nelicencijuoti poveikio žmogui metodai.

Matau ir dar vieną problemą: Lietuvos įstatymai nepakankamai apibrėžia savanorystę.

Savanorystė turi savo ypatybių. Tik žmonės, turintys minimalų teorinį ir praktinį pasirengimą gali dirbti su tam tikromis žmonių grupėmis.

Riziką sumažina savanorių veiklos reglamentavimas. Būtina sudarinėti sutartis, kur būtų detaliai apibrėžta kiekvieno savanorio veikla.“