„Galiu pasakyti, buvau šokiruotas (...) Ir šokiruotas buvau dėl
to, kad, manau, yra perlenkta lazda“, - penktadienį radijo stočiai
„Znad Wilii“ sakė Vyriausybės vadovas.
Jis teigė nenorįs kritikuoti teismų, bet, jo galva, skirta
bauda prasilenkia su sveiku protu ir kelia nereikalingą įtampą
visuomenėje.
„Aš, aišku, negaliu daryti įtakos teismams ir negražu man
einant tokias pareigas kritikuoti teismų, bet kai palygini kai
kuriais kitais klausimais priimtus sprendimus ir matai, kokios yra
sumos tų baudų, (...) manau, kad čia yra didžiulis lazdos
perlenkimas ir tam tikros įtampos sukūrimas tarp tautinių mažumų
žmonių. Manau, reikėtų vadovautis sveika žmogiška logika“, -
kalbėjo A.Butkevičius.
Vilniaus apygardos teismas nusprendė Šalčininkų rajono
savivaldybės administracijos direktoriui skirti 100 litų baudą už
kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismo sprendimas nuimti
nelegaliai pakabintas lenteles su lenkiškais gatvių pavadinimais
nevykdomas nuo 2008 metų rugsėjo, todėl susidarė 43 tūkst. 400
litų bauda.
A.Butkevičius penktadienį pranešė, kad kultūros viceministro
vadovautos darbo grupės parengtas Tautinių mažumų įstatymo
projektas ir projektas dėl vardų, pavardžių rašymo lotyniškais
rašmenimis Seimui turėtų būti pateikti pavasario sesijoje. Šiuo
metu laukiama Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.
„Laukiu KT tam tikrų išaiškinimų. Kiek mane informavo kai
kurie KT teisėjai, kad jau artimiausią mėnesį gali būti duoti
atsakymai. (...) Turi būti aiškiai pasakyta, kas galima daryti, kaip
turi būti daroma. Manau, kad čia yra per daug politikavimo, kuris
tikrai neduoda dviejų šalių santykiui gerinimui“, - tvirtino
premjeras.
Jis teigė, kad dabartinė valdančioji dauguma turi politinės
valios išspręsti minėtus klausimus.
Premjero A.Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje pažadėjo
„išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei
gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgiant į
Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.
Tačiau Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuris leistų
dvikalbes lenteles, iki šiol neranda pritarimo Vyriausybėje.
Praėjusių metų spalį Teisingumo ministerija kreipėsi į KT,
prašydama išaiškinti ankstesnius nutarimus dėl pavardžių ir
vardų rašymo.
Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas
ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“, nes
„kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“.
Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai
pažymėjo, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų
įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti
prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą
ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes
naudojant lenkišką abėcėlę.