Miesto autobusą vairuojantis 54 metų K.Kandratavičius – ne naujokas, tad apie pėsčių vilniečių drausmę turi ką pasakyti. O ji vis blogėja, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Prisimindamas praėjusį sekmadienį įvykusią tragišką nelaimę, K.Kandratavičius pabrėžė, kad nieko nenori nei kaltinti, nei teisinti.
Tačiau pėstieji, kurie į važiuojamąją dalį žengia nė nežvilgtelėję, neapsidairę, ne šiandien tapo didžiule problema vairuotojams.
Anot K.Kandratavičiaus, apie pėsčiojo ir vairuotojo akių kontaktą nėra ko net kalbėti. O juk jis padėtų išvengti nelaimių. Pasižiūrėję vienas į kitą eismo dalyviai žinotų, kokių veiksmų galima tikėtis.
– Gal bent po tragedijos Laisvės prospekto ir Rygos gatvės sankryžoje pėstieji tapo dėmesingesni? – paklausė K.Kandratavičiaus „Sostinė“.
– Kur tau! Per perėjas eina nė neapsidairydami. Apie vairuotojo ir pėsčiojo akių kontaktą seniai nėra ko šnekėti. Kažkodėl pėstieji mano, kad saugotis turi ne jie, o tik vairuotojai.
Nieko neturiu prieš jaunus žmones. Bet važiuojant per Saulėtekį vairuotojui reikia būti labai atidžiam. Jaunimas mėgsta užsidėti ausines, užsimaukšlinti ant galvos gobtuvą. Ir eina kur patinka.
Mažieji eismo dalyviai taip pat nėra drausmingi. Suprantu, kad tai vaikai, bet ir jų yra visokių. Štai trys eina per perėją tvarkingai, o du mažyliai iš paskos vidury gatvės sustoja, pasistaipo prieš automobilius.
Gal tėvai, auklėtojai jiems per mažai skiepija, kaip elgtis gatvėje?
Nedrausmingų būna ir vyresnio amžiaus žmonių. Galbūt jie iki šiol nesuprato, kad automobiliai dabar važiuoja greičiau nei sovietmečiu, kitokios eismo sąlygos?
Pasikeitus orams situacija dar labiau pablogėja.
Atšalus ar atšilus vilniečiai pamiršta prie drabužių, kuriuos vilki pirmą dieną, prisisegti atšvaitus. Važiuoji per miestą sutemus – nieko nematai. Pėsčiųjų siluetai – vien tik tamsūs.
– Minėjote Saulėtekį. Kurios kitos vietos yra pavojingos, kur iš pėsčiųjų galima laukti visko?
– Visą dėmesį reikia sukaupti iš Konstitucijos prospekto įvažiuojant į Geležinio Vilko gatvės žiedą.
Atrodytų, niekuo neišsiskirianti vieta, bet automobiliai lekia dideliu greičiu, o dar perėja. Važiuoju autobusu antrąja eismo juosta, o pėstieji net nesidairo.
Vilniečiai turėtų jausti, kad gatvė yra karšta vieta, kaip aš sakau, pėstiesiems turėtų šiek tiek padai svilti.
Palyginti su pasaulio didmiesčiais, Vilniuje eismo intensyvumas nėra didelis, bet skaudžių nelaimių daug.
Mano nuomone, taip yra dėl to, kad pėstieji nepasižiūri į vairuotojus.
Sovietmečiu buvome įpratę, kad užsidegus žaliam šviesoforo signalui galima drąsiai eiti per sankryžą.
Šiais laikais to neužtenka. Prieš žengiant į gatvę vis tiek būtina apsidairyti.
– Jums tenka sėsti ir prie 46-ojo autobuso vairo. Ar šis maršrutas sudėtingas?
– Jis – vidutinio sudėtingumo. Yra ir sudėtingesnių. Be to, vairavimas priklauso nuo paros meto, eismo ir orų sąlygų.
Dabar svarstau, ar toje nelaimingoje Laisvės prospekto ir Rygos gatvės sankryžoje reikia žalios rodyklės.
Galbūt ir ne. Girdėjau, kad daugumą tų žalių rodyklių ruošiamasi naikinti.
Aišku, ten, kur eismo intensyvumas didelis, jų reikia.
– Peikiate pėsčiuosius, bet gal ir vairuotojai turėtų būti dėmesingesni?
– Vilniečiai vis dėlto turi suprasti, kad vairuoti autobusą nėra toks lengvas darbas. Štai suku į kairę – matomumui trukdo lango atrama.
Suku į dešinę – trukdo bent dvi atramos. Būna, kad ir keleiviai trukdo. O juk man reikia stebėti ne tik pėsčiuosius, bet ir automobilius.
Pasukti sankryžoje užtrunka kelias sekundes.
Ir per tą trumpą laiką privalau viską pamatyti.
Eismo saugumui Vilniuje daroma tikrai daug.
Pavyzdžiui, labai gerai yra pėsčiųjų perėjų apšvietimas LED žibintais. Ir šviesoforai sostinėje puikiai matomi.
Pasipylė autobusų keleivių kaltinimai
Po nelaimės, kai 46-ojo maršruto autobusas sankryžoje mirtinai sužalojo močiutę ir anūkę, girdėti kalbų, kad miesto transporto vairuotojai pervargę, galbūt todėl ne visada pakankamai atidūs.
Vieni keleiviai pastebėjo autobuso vairuotoją, kuris stabtelėjęs prie sankryžos ar stotelėje sprendė kryžiažodį. Kiti matė, kaip prie autobuso vairo net karpomi nagai.
Atremdamas kaltinimus bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis aiškino, kad vairuotojų darbas reglamentuojamas įstatymais, o darbo ir poilsio režimo reikalavimų laikomasi griežtai.
Pagal kolektyvinę sutartį vairuotojams leidžiama dirbti iki 180 viršvalandžių per metus.
„Vilniaus viešasis transportas“ skelbė, kad stengiasi vairuotojams nuolat diegti mandagaus bendravimo su keleiviais įgūdžius – praėjusių metų pavasarį ir vasarą visi darbuotojai išklausė 35 valandų paskaitas, kuriose buvo pabrėžiami elgesio su keleiviais, Kelių eismo taisyklių reikalavimai, neįgaliųjų vežimo ir kiti klausimai.
Visi autobusų vairuotojai laikė profesinės kompetencijos egzaminus. Tik juos išlaikiusiems suteikta teisė vežti keleivius.
Lietuvoje vidutinis vairuotojų darbo užmokestis yra 2253 litai, Vilniuje – 2599 litai, o įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojai gauna trečdaliu didesnius atlyginimus – vidutiniškai 3246 litus per mėnesį.