Turčius – basas, o padai ėmė svilti prokurorams

212 milijonų litų prieš 5 metus deklaravusio ir turtingiausiu šalies politiku laikyto palangiškio Vaido Šimaičio turtą ištirpdė prokurorai. Dabar teismas nusprendė, jog jų pretenzijos yra nepagrįstos.

Daugiau nuotraukų (1)

Alvydas Ziabkus

Feb 4, 2014, 6:16 AM, atnaujinta Feb 16, 2018, 6:08 PM

Prieš keletą dienų Palangos verslininkas 41 metų V.Šimaitis iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo sulaukė gerų naujienų – Šventojoje išaugęs daugiaaukščių pastatų kompleksas „Elija“ pastatytas teisėtai, o viešąjį interesą ginti užsimojusi prokuratūra ieškojo ko nepametusi, rašo „Lietuvos rytas".

Tačiau ši žinia bankrutuojantį verslininką mažai teguodžia – Šventosios miestelį moderniu kurortu paversti siekusio V.Šimaičio verslas sužlugdytas, jo turtas pardavinėjamas iš varžytynių, o buvusio turtuolio šeima gyvena nuomojamame būste.

Toks šešerius metus trunkančio teismų proceso rezultatas.

Atlyginti tektų valstybei

„Sulaukiau vos 40 metų, o jau pražilau“, – karčiai šyptelėjo turto netekęs ir skolose paskendęs Palangos tarybos narys V.Šimaitis.

Palankiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu jis dar nedrįsta džiaugtis, nes pasiekta pergalė nėra galutinė.

Jei prokuratūra šį sprendimą apskųs, sulaukti galutinio sprendimo verslininkas tikisi tik metų pabaigoje.

„Apmaudu dėl bergždžiai prarastų metų ir žlugusių planų, nes teismas patvirtino tai, ką prokurorams ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai įrodinėjome nuo pat pradžių – statomas „Elijos“ kompleksas nei Palangos generalinio plano, nei prieš penkerius metus patvirtinto miesto bendrojo plano nepažeidžia, o statybos leidimai yra išduoti teisėtai“, – teigė palangiškis.

Prokuratūros prašymą panaikinti „Elijos“ komplekso statybos dokumentus atmetusi teisėjų kolegija nustatė, kad viešojo intereso pažeidimas, kuriuo remdamasi prokuratūra reikalavo sumažinti pastatų aukštį, iš viso neegzistuoja.

Teisėjų kolegijos vertinimu, prokuratūra ne tik nepagrindė viešojo intereso buvimo, bet ir neįrodė, kad būtent jos siūlomu būdu jis gali būti apgintas.

Patenkinus pareiškėjo prašymą dėl žalos atlyginimo iš valstybės biudžeto atlyginimo galimai kreiptųsi ne tik projektą kreditavęs bankas, bet ir poilsio apartamentus jau įsigiję asmenys.

Tokiu atveju valstybė patirtų neapibrėžto dydžio nuostolių, kurie būtų kompensuojami iš mokesčių mokėtojų pinigų.

Svajojo apie modernų kurortą

Beveik prieš 10 metų plyname lauke Šventojoje V.Šimaičio bendrovės „Baltijos pirkliai“ pradėto įgyvendinti projekto užmojai buvo platūs.

Paėmus apie 90 mln. litų paskolą iš viso buvo pastatyti devyni daugiaaukščiai pastatai.

Viename jų buvo planuojamas aukštos klasės viešbutis, o kituose buvo pardavinėjama daugiau nei 300 poilsio apartamentų.

Netoli jūros iškilęs kompleksas iš karto sudomino pirkėjus. Beveik visiems apartamentams pirkti buvo sudarytos išankstinės sutartys, daugelis pirkėjų jau buvo sumokėję avansą.

Iš gauto pelno „Baltijos pirkliai“ šalia daugiaaukščių pastatų buvo numatę statyti 43 tūkst. kvadratinių metrų ploto vandens pramogų parką su konferencijų centru, kuriame būtų dirbę apie 600 žmonių.

Jau buvo atliktas šio komplekso techninis projektas, kuris įmonei kainavo daugiau kaip 2 mln. litų. Su vienu banku buvo sutarta dėl 140 mln. litų paskolos, prie kurios V.Šimaitis ketino pridėti iš apartamentų pardavimo planuotą gauti 35 mln. litų pelną.

„2008 metais pabaigus ir pardavus „Elijos“ kompleksą valstybė vien pridėtinės vertės ir pelno mokesčio būtų gavusi apie 40 mln. litų. Vandens pramogų parkas turėjo būti atidarytas 2010 metais, milijoninius mokesčius valstybei būtų mokėjęs iš apyvartos“, – valstybės turėtą gauti naudą skaičiavo verslininkas.

Pirkėjai iškart išsilakstė

Prieš penkerius metus, kai daugiaaukščiai namai jau buvo pastatyti, bet dar neįrengti, vienoje turizmo parodoje buvo viešai pristatytas būsimo vandens pramogų parko techninis projektas.

„Gal tai ir sutapimas, tačiau būtent po to į Šventąją ėmė važiuoti įvairios komisijos ir aikčioti, kaip „Elijos“ kompleksas čia užgožė kraštovaizdį“, – užvirtusių bėdų pradžią prisimena V.Šimaitis.

Sulaukusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos priežiūros inspekcijos specialistų išvados Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą ir paprašė panaikinti esą neteisėtai patvirtintą šio sklypo detalųjį planą bei išduotus statybos leidimus.

Viešos pareigūnų kalbos apie galimą komplekso pastatų griovimą išgąsdino būsto pirkėjus, jie nutraukė statybos finansavimą. Išsigandę kilusio skandalo, bankai atsisakė papildomai kredituoti projektą.

Tenkindamas prokurorų prašymą teismas buvo laikinai sustabdęs pačią komplekso statybą, tačiau Vyriausiasis administracinis teismas šią nutartį panaikino.

„Kol į objektą grįžo rangovai, buvo prarastas pusmetis, per kurį statybos turėjo būti baigtos“, – apie bendrovę užgriuvusius sunkumus pasakojo V.Šimaitis.

Prarado visą savo turtą

Tačiau net ir leidus tęsti statybas Registrų centro išrašuose buvo pažymėta, kad dėl šio projekto teisėtumo vyksta teismai.

Poilsio kambarių pardavimas sustojo, nors iki tol jau buvo parduota apie 100 apartamentų.

Statyboms pabaigti V.Šimaičio motinos įmonė paėmė dar 13 mln. litų paskolą, kurios grąžinimą garantavo šeimos turtu. Dar 7 mln. litų paskolą ėmė pats verslininkas, įkeitęs asmeninį turtą.

Šiandien V.Šimaičio motinos bendrovė jau bankrutavusi. Jos valdytas 17 mln. litų vertės viešbutis „Kuršių kaimas“ parduotas iš varžytynių. V.Šimaitis prarado 70 hektarų ploto žemės sklypą Būtingėje. Verslininkas pasakojo, kad prieš penkerius metus vienas pirkėjas už jį siūlė 30 mln. litų, tačiau palangiškis jame planavo plėtoti vėjo elektrinių parką, todėl tada atsisakė parduoti žemę.

„Praradau visą savo nekilnojamąjį turtą. Net beveik pusės milijono litų vertės kotedžą, kuriame gyveno mano šeima.

Nors „Elijos“ kvartalas vis dar priklauso man, jį valdanti mano bendrovė yra restruktūrizuojama, o pastatų išlaikymas kainuoja po milijoną litų per metus“, – dėstė V.Šimaitis.

Anot jo, prokurorų prašymas naikinti visus statybos leidimus ir po to nugriauti viršutinius pastatų aukštus buvo nelogiškas nuo pat pradžių.

Teismui patenkinus tokį prašymą, būtų tekę griauti viską, kas „Baltijos pirklių“ Šventojoje buvo pastatyta.

Kadangi statybos buvo pradėtos teisėtai, valstybei griovimo darbai ir kompensavimas už patirtas išlaidas būtų kainavę apie 320 mln. litų.

Žalą yra patyrę ir avansus sumokėję būsimi apartamentų pirkėjai.

„Jie taip pat įnašams ėmė paskolas bankuose. Iki šiol jie apartamentų neturi, o palūkanas bankui priversti mokėti“, – aiškino verslininkas.

Per teismų procesų metus V.Šimaitis teigia praradęs 100 mln. litų, kuriuos, įsiteisėjus teismo sprendimui, mėgins prisiteisti iš jo verslą sužlugdžiusių valstybės institucijų.

Atgavęs prarastas lėšas verslininkas dar tikisi Šventojoje pastatyti numatytą vandens pramogų parką.

Taikos sutarčiai prieštaravo prokurorai

* 2012 metų pabaigoje dėl Šventojoje pastatyto „Elijos“ kvartalo Vyriausybėje jau buvo parengtas taikos sutarties projektas.

* Jam pritarė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuri iš esmės buvo atsiėmusi visus savo priekaištus.

* Tačiau taikos sutarčiai paprieštaravo prokurorai. Jų teigimu, daugiaaukščių namų statybą numatęs sklypo detalusis planas pažeidė dar sovietmečiu parengtą Palangos generalinį planą, nors jis jau seniai nebegalioja.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.