– Kodėl jūsų įstaigai prireikė bendradarbiauti su bibliotekininkais informuojant žmones apie duomenų apsaugos svarbą? – „Lietuvos rytas“ paklausė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus Algirdo Kunčino.
– Vis svarbiau pasirūpinti duomenų sauga, bet dar ne visi tai supranta. Norime, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip reikia saugoti informaciją. Bibliotekininkai dirba visoje šalyje, bendrauja ir su mažų miestelių žmonėmis, todėl gali visus informuoti apie pirminę duomenų apsaugą.
Šį projektą daugiausia finansuoja ES, iš viso skirta beveik 460 tūkst. litų.
– Buvusiam amerikiečių žvalgybininkui Edwardui Snowdenui paskelbus apie visą pasaulį aprėpiantį JAV šnipinėjimo mastą, daugelis žmonių ėmė baimintis, kad kiekvieną jų žingsnį stebi specialiosios tarnybos, o asmeninius duomenis lengvai vagia kriminalinės struktūros. Ar pagrįsti tokie nuogąstavimai?
– Mūsų tarnyba netiria asmens duomenų naudojimo kriminaliniais sumetimais atvejų. Tai policijos reikalas. Bet neabejotina, kad privati informacija gali būti panaudota ir piktiems tikslams.
Pavyzdžiui, gavome skundų, kad prie duomenų bazės neteisėtai prisijungė policijos darbuotojai. Išsiaiškinome šiuos atvejus ir pareigūnai buvo nubausti. Žmogiškasis veiksnys visada gyvuos ir kels grėsmę, jog informacija nutekės, kad ir kaip ją saugotume.
E.Snowdenas atskleidė, kokias plačias sekimo galimybes suteikia šiuolaikinės technologijos. Neabejoju, kad visi mūsų pokalbiai įrašinėjami. Lietuva to nepajėgi daryti, bet virš mūsų teritorijos sukasi palydovai, kurie gali fiksuoti kiekvieną telefonu pasakytą žodį.
Sukaupiama tiek daug duomenų, kad sunkiausia užduotis – kaip beribiame informacijos vandenyne sužvejoti tai, kas gali būti įdomu.
Sukurtos specialios programos, atrenkančios pokalbius, kuriuose dalyvauja stebimi asmenys arba kalbama stebėtojus dominančiomis temomis. Ši informacija gali būti saugoma amžinai.
Tai būtina žinoti. Dabar jaunimas mėgsta viską skelbti socialiniuose tinkluose, kartais pasigiriama net ir tuo, ko iš tikrųjų nebuvo.
Bet po kiek laiko tokia netikra informacija gali būti panaudota kaip kompromituojamoji, jei, tarkime, ją paskelbęs asmuo taptų prezidentu.
– Gal ir du Lietuvos ambasadorius iš postų išvertę privatūs pokalbiai buvo panašiai įrašyti, o patogiu metu paskelbti socialiniuose tinkluose?
– Aišku, tie pokalbiai ilgai galėjo būti niekam neįdomūs, bet atėjo laikas, kai nuspręsta, kad jais galima pasinaudoti. Ir tikslas buvo pasiektas – ambasadoriai atleisti.
Kuo tobulesnės informacinės technologijos, tuo žmogus panašesnis į mažą jų milžiniško mechanizmo sraigtelį. Gyvenimas nustojo būti privatus – asmuo gali būti visą laiką stebimas.
Žmogus išeina pro savo namų duris ir patenka į vaizdo kamerų akiratį. Mobilusis telefonas rodo jo kelionės trajektoriją.
Parašo elektroninį laišką ir jo mintys amžiams nusėda į internetinės erdvės saugyklas.
Naujosios technologijos kėsinasi į žmogaus privatumą, bet tai nereiškia, kad jomis iš viso nereikia naudotis. Tik būtina atsižvelgti į sąlygas ir elgtis apdairiai – tam reikia žinoti informacinio saugumo taisykles.
– Gal viską aprėpiančios informacinio stebėjimo technologijos yra pernelyg brangios, kad būtų naudojamos ir Lietuvoje?
– Prieš 20 metų vaizdo stebėjimo kameras galėjo įsirengti net ne visos specialiosios tarnybos, nes tai buvo labai brangu.
Dabar šratinuką su mini vaizdo kamera galima įsigyti už 70–80 litų. Tad šnipinėti dabar įmanoma ir pigiai.
– Ar įstatymų leidėjai nevėluoja reglamentuoti labai sparčiai tobulėjančių informacinių technologijų?
– Įstatymams vytis technologijas labai sunku, bet įmanoma. Mūsų asmens duomenų apsaugos įstatymas buvo priimtas 1997 metais. Ten nieko nebuvo pasakyta apie stebėjimą vaizdo kameromis. Vėliau įstatymas buvo papildytas jų reglamentavimu. Kameros atsirado ir parduotuvėse virš persirengimo kabinų. Prireikė apibrėžti, kaip jas galima įrengti.
Ilgainiui įtrauktos ir teisės normos, kokiu pagrindu bankai gali domėtis klientų finansinėmis istorijomis. Dabar Lietuvoje sparčiai plinta vaizdo registratoriai automobiliuose. Teks reglamentuoti ir juos.
Oro uostuose yra naudojami skeneriai, kurie ekrane žmogų rodo nuogą. Taip patogu medžioti teroristus, bet privatumas pažeidžiamas. Kitaip sakant, gyvenimas verčia nuolat tobulinti teisės aktus.
