Valdžiai trūksta nuoseklumo ar tiesiog yra per daug interesų?

Stambieji žemės savininkai pasipiktino. Vyriausybė nusprendė, kad daugiau nei 500 hektarų žemės ūkio paskirties žemės turintis asmuo perviršį turi grąžinti valstybei. Piktintis tikrai yra kuo.

Daugiau nuotraukų (1)

Rūta Vainienė

Feb 11, 2014, 1:50 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 11:08 AM

Tai – šiurkštus asmens nuosavybės teisės ribojimas. Jis niekuo nesiskiria nuo to, jei būtų nustatytas leidžiamas automobilių skaičius, maksimali buto kvadratūra arba suvalgomų kalorijų kiekis. Tačiau už nuosavybę pasisakantys stambieji žemvaldžiai nesipiktino referendumu dėl žemės pardavimo užsieniečiams.

Dar daugiau, stambieji žemvaldžiai labai aktyviai palaiko draudimą parduoti žemę užsieniečiams. O juk šis draudimas lygiai taip pat riboja nuosavybės teises, kaip ir hektarų ribojimas. Vienintelis skirtumas, kad šiuo atveju riboja ne tų, kurie nori pirkti žemę, kaip stambieji žemvaldžiai, o tų, kurie nori parduoti. Toks niekingas skirtumas, o pozicija - kardinaliai priešinga.

Žemės pardavimo klausimas kaip koks lakmuso popierėlis atveria nenuoseklumo aruodus. Referendumo organizatoriams pavyko surinkti daugiau nei 300 tūkstančių būtinų parašų. Daug žmonių teigia norėję pasirašyti, tačiau kas dokumento su savimi neturėjo, kas su organizatoriais savo kely nesusitiko.

Tiesiog ore tvyro nuomonė, kad užsienietis ant Lietuvos žemės nepageidaujamas. Nejausdami jokio vidinio diskomforto žemės pardavimui užsieniečiams žmonės priešinasi valgydami "McDonalds", apsipirkinėdami "Rimi" ar net patys dirbdami užsienio kapitalo įmonėje.

O juk parduoti draudžiama tik žemės ūkio paskirties žemę. Kitos paskirties žemę – galima. Žemės paskirties klausimas - biurokratinis. Nepriklausomai nuo paskirties, žemė tokia pati, Lietuvos teritorijoje. Nuomonė dėl pardavimo gi – kardinaliai priešinga.

Sociologinės apklausos rodo, kad daugiau nei pusė lietuvių mano, kad imigracija yra neigiamas reiškinys. Apie 65 procentai mano, kad imigraciją reikia riboti. Atvykėliai vertinami kaip konkurentai darbo rinkoje ir socialinių pašalpų vartotojai.

Imigraciją blogiau vertina mažesnes pajamas gaunantys gyventojai. Ir tokie apklausos rezultatai gaunami šalyje, kur kone kiekvienas yra išlydėjęs artimuosius gyventi ir dirbti kitose valstybėse!

Kiek visuomenės pasipiktinimo sukėlė Rusija, kai apribojo lietuviškų pieno produktų importą Lietuvos pirmininkavimo ES tarybai metu. Pagrįsto pasipiktinimo. Skaudėjo dėl Lietuvos įmonių, gaila buvo skanius produktus pamėgusių vartotojų Rusijoje.

Kokių tik epitetų nenuskambėjo Rusijos valdžios ir tarnybų adresu. Niekada neteko girdėti nieko nors kiek panašaus, kai kokybės standartais, muitais ar paprasčiausiais draudimais uždaroma siena iš Lietuvos ar Europos Sąjungos pusės. O juk importas ir eksportas – tai tik skirtingos tos pačios monetos, vadinamos laisva prekyba, pusės.

Kai nenuoseklus žmogus – tai tik jo nuomonė. Kai nenuosekli valdžia – tai pasekmių turinti politika. Ji išplinta, kai mąstymo grandinė tokia trumpa, kad mažas žingsnis į šoną bet jau su priešinga nuomone nesukelia klausimų.

Arba kai tokia nuosekli, kad paaiškinama vieninteliu argumentu – siauru interesu, kartai gerai paslėptu po aukštomis frazėmis. Mąstymo grandinę ilgina aiškinimas, diskusijos ir argumentai. O tada ir interesai pradeda šviesti neoninėmis šviesomis. Ir tie, kuriems pataikaujama, ir tie, kurie pažeidžiami.

Šis R.Vainienės komentaras transliuotas per Lietuvos radiją

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.