Karinių pratybų pavadinimai žmonėms kartais sukelia šypseną, kartais jie būna sunkiai suprantami. Tačiau pasigilinus į tai, kaip jie kuriami, aiškėja, kad viskas turi savą logiką ir paaiškinimą. Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas gen. mjr. Almantas Leika sako, kad pratybos vienaip ir kitaip pavadinamos visų pirma tam, kad apjungtų, sutelktų ir motyvuotų karius, kad jie pasijustų visumos dalimi.
„Dažniausiai tai būna susiję su karių veikla, su vieneto pavadinimu, ieškoma asociacijų su jėga, veikimo būdu. Jėgą gali simbolizuoti koks nors žvėris ar paukštis. Tai nebūtinai turi būti „kumštis“ ar „raumenys“. Identifikavimasis su tam tikru reiškiniu ar organizacija kariams reiškia labai daug“, – sako gen. mjr. A.Leika.
Antras dalykas, į kurį atsižvelgiama kuriant pratybų pavadinimus, yra praktiškumas. Kai pratybos turi pavadinimus, nebereikia stengtis prisiminti kuriais metais kas buvo, kokie daliniai dalyvavo. Užtenka paminėti pratybų pavadinimą ir metus. Kariškiams iš karto pasidaro aišku, kokios tai buvo pratybos, kas dalyvavo, kur jos vyko.
Užkoduotas raktinis žodis
Išgirdę ar pamatę pratybų pavadinimą, kariškiai visų pirma ieško vadinamojo raktinio žodžio, išduodančio, koks kariuomenės padalinys dalyvauja mokymuose. Pavyzdžiui brigados „Geležinis vilkas“ ar jai priklausančių batalionų pratybų pavadinimai dažniausiai būna susiję su vilkais. „Baltas vilkas“, „Sumanus vilkas“, „Aršus vilkas“ – visa tai „Geležinio vilko“ pratybų pavadinimai.
„Jei pavadinimas susijęs su vilkais, galite būti beveik 100 proc. tikri, kad tai yra „Geležinio vilko“ mokymai. Maža to – žodžiai „aršus“, „sumanus“ ar „baltas“ parodo ir tam tikrą pratybų vietą visoje jų sekoje – metiniame karinio rengimo cikle. Pavyzdžiui, visai neseniai vykusios pratybos „Baltas vilkas“ yra pirmosios metų pratybos „vilkų“ serijoje“, – pratybų pavadinimų kūrimo subtilybes aiškina Sausumos pajėgų vadas.
Jis sako, kad Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono pratybų pavadinimuose dažnai galima sutikti strėlę (strėlė yra atvaizduota bataliono emblemoje). Artileristai savo pratybas dažnai sieja su perkūnu. Birutės bataliono pratybų pavadinimai pastaruoju metu siejami su ulonais (oficialus bataliono pavadinimas – Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas). Karaliaus Mindaugo husarų batalionas savo pratybų pavadinimuose dažnai naudojasi žodžiais „karalius“ bei „husaras“. O Klaipėdoje įsikūrusio Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono pratybų pavadinimai dėl emblemoje esančio drakono siejami su drakonu.
Dabar, matyt, ir jums, mieli skaitytojai, nesunku atspėti, kokie daliniai buvo ar bus treniruojami pratybose „Įniršęs husaras", „Ugninis drakonas“, „Stiprus ulonas”, „Aršus vilkas“, „Juodoji strėlė“, „Sumanus karalius“ ar „Drakono smūgis“.
Prie šių pavadinimų pridėjus metus (pvz., „Baltas vilkas 2014“), tampa aišku ne tik tai, koks kariuomenės vienetas liejo prakaitą poligone, kokio tipo pratybos tai buvo, bet ir tai, kada mokymai vyko.
Savanorių pratybos kartais siejamos net su velniu
Žinoma, su kariuomene nesusijusiam žmogui, norinčiam pilnai iššifruoti vienų ar kitų pratybų pavadinimą, kartais reikia gerai žinoti ginkluotų pajėgų struktūrą ir padalinių pavadinimus. Pavyzdžiui Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) pratybų pavadinimai taip pat gali būti susiję su dalinio pavadinimu, vieta, kurioje įsikūrusi viena ar kita rinktinė, bet gali sietis ir su istorinėmis paralelėmis.
Kaune esanti KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė vartoja žodį „tauras“. Šis gyvūnas yra atvaizduotas rinktinės vėliavoje, jis siejamas ir su Kauno miestu.
KASP Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė įsikūrusi Žemaitijoje, jos vėliavoje matomas lokys. Todėl ir rinktinės pratybos vadinosi „Žemaitijos lokys“. Tuo tarpu pratybose ,,Stiprus ir gudrus aukštaitis" buvo treniruojami Aukštaitijoje įsikūrusios KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai savanoriai. Šiauliuose įsikūrusi KASP Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė savo pratybas sieja su saule, kuri atvaizduota rinktinės vėliavoje ir tuo pačiu siejama su Šiauliais.
Kiek sunkiau gali būti suprantamas Vilniuje esančios KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės pratybų „Geltonas velnias“ pavadinimas. Gen. mjr. Almantas Leika tikina, kad jis irgi susijęs su rinktinės pavadinimu.
„Aštuntos rinktinės pavadinimas yra „Didžiosios Kovos apygardos aštuntoji rinktinė“. Pokario metais, partizaninių kovų metais, egzistavo Didžiosios Kovos apygarda, jos garbei atminti rinktinei ir suteiktas toks pavadinimas. Žodis „velnias“ pratybų pavadinime susijęs su tuo, kad Didžiosios Kovos apygardai pokaryje vadovavo Jonas Misiūnas-Žalias Velnias“, – sako Sausumos pajėgų vadas.
Užsienyje taikomi tie patys principai
Gen. mjr. A. Leika pasakoja, kad užsienio kariškiai kurdami pratybų pavadinimus irgi naudoja panašius principus. Bendro NATO standarto šioje vietoje nėra, tad skirtingų šalių praktika gali nežymiai skirtis. Tačiau esminiai principai – karių motyvavimas ir patogumas – išlieka.
Pavyzdžiui Danijos divizija, kurios veikloje dalyvauja ir „Geležinio vilko“ brigada, turi seriją pratybų, susijusių su riteriais. „Yellow Knight“, „Red Knight“, „Blue Knight“ – pratybų pavadinimas susijęs su divizijos emblemoje atvaizduotu riteriu. Spalva pratybų pavadinime nurodo, kokio lygio mokymai vyksta.
Kalbant apie tarptautines pratybas, jų pavadinimams stengiamasi parinkti simbolius ir žodžius, galinčius, pavyzdžiui, atspindėti ar kelti asociacijas su vieta, kur vyksta mokymai.
„Nuo 1995 metų vyko tarptautiniai mokymai „Gintarinė viltis“. Visa eilė šių mokymų jau buvo. Dar 1995 metais buvo „Gintarinis slėnis“, vėliau – „Gintarinė valia“. Tai tikrai nemaži tarptautiniai kariuomenės mokymai. Mums iš karto aišku, kur tai vyksta. Tuo tarpu kai kuriems užsieniečiams iš pradžių nebūna aišku. Bet vėliau jie labai gerai atsimena. Užtenka išgirsti žodį „amber“ ir užsienio karys supranta, kad kalbama apie pratybas Lietuvoje“, – pasakoja vadas.
Antra vertus, kartais nutinka taip, kad netinkamai parinktą karinių veiksmų plano pavadinimą tenka ir pakeisti į labiau tinkantį karių motyvavimui ir atspindintį operacijos esmę. Gen. mjr. A. Leika prisiminė 1989-1990 metais kilusią krizę Panamoje. Tai nebuvo pratybos, tai buvo tikra karinė operacija, tačiau jų pavadinimų principai yra tie patys.
1989 metų pabaigoje Panamoje susidarė sudėtinga situacija, vietos pajėgos užpuolė šalyje buvusius JAV kariškius. Tokiai situacijai spręsti amerikiečiai turėjo parengtą planą. Jis vadinosi „Blue spoon“ („Mėlynasis šaukštas“).
Prasidėjus krizei, planas buvo ištrauktas iš stalčiaus ir turėjo būti pradėtas vykdyti, artėjo karinė operacija. Ji turėjo vadintis taip pat, kaip ir jos vykdymui rengtas planas.
„Staiga buvo susirūpinta. Kariai dalyvaus operacijoje, paskui grįš namo. Jų paklaus, kokioje operacijoje dalyvavo? Ką jie turės atsakyti? Kad dalyvavo operacijoje „žydrasis“ ar „mėlynasis šaukštas“... Buvo nuspręsta operaciją pervadinti, kad asociacijos būtų geresnės, ne vien su valgymu sietųsi. Tad operacija buvo pavadinta „Just Cause“. Taip ir mes – žiūrime, kad būtų motyvacija ir būtų patogu“, – sako generolas majoras.
Simbolizmo reikšmė
Sausumos pajėgų vadas sako, kad nereikia stebėtis, jog kuriant pratybų pavadinimus naudojama daug įvairių simbolių ir istorinių motyvų. Kariuomenės gyvenime simbolizmas užima labai svarbią vietą.
Kaip tipišką simbolizmo pavyzdį kariuomenės gyvenime generolas majoras siūlo Sausumos pajėgų vėliavą. Jis teigia, kad pažiūrėjus Jano Mateikos paveikslą „Žalgirio mūšis“, jame galima pamatyti būtent šią vėliavą. Janas Dlugošas savo kronikose yra aprašęs jos istoriją. Vytautas Didysis, vesdamas karius į tą vietą, kur įvyko Žalgirio mūšis, 1410 metų liepos 6 dieną dešimčiai savo pulkų įteikė būtent tokias vėliavas.
„Ir žinote, šiandien tai vėliavai jau daugiau kaip 600 metų. Vėliavos, kurią mes kasdien naudojame, istoriją žinau aš, žino kiekvienas mūsų karys. Nuo Žalgirio mūšio ši vėliava buvo nuolat naudojama. Ir tas karys, kuriam šiandien gal tik 20 metų, žinodamas tai, jaučia, kad yra 600 metų istorijos dalis. Jis jaučia po šia vėliava kovojusių karių kartas. Simbolizmas naudojamas ir dalinių pavadinimuose – tai kunigaikščiai Algirdas, Kęstutis, Butigeidis, Vaidotas, Vytenis, Vytautas, Gediminas. Pokario laikotarpį atspindi KASP rinktinės. Todėl ir pratybų pavadinimai nuo simbolizmo negali atitrūkti“, – sako gen. mjr. A. Leika.
Tiesa, kartais simboliais užšifruotas pratybas, ypač jei pavadinimą sudaro vos vienas žodis, identifikuoti gali būti sudėtinga. Pavyzdžiui „Priedanga“ – tai bendros pratybos su Valstybės sienos apsaugos tarnyba. „Medžiotojas“ yra Sausumos pajėgų prieštankinių dalinių pratybos. „Griausmas“ – Sausumos pajėgų minosvaidininkų kovinio šaudymo pratybos. Pratybose „Pasitikėjimas“ treniruojami Sausumos pajėgų nekinetinių operacijų (civilių ir karių bendradarbiavimo, viešųjų ryšių, psichologinių operacijų) specialistai.