„Nemanau, kad čia, visai šalia kelio, yra gera vieta gulėti žuvusiems kariams. Ne jie kalti, kad buvo siunčiami kariauti. Tie kariai nusipelno būti perlaidoti į tinkamesnę vietą. Gal Vokietijoje atsiras jų giminaičių, palikuonių, kurie norės parsigabenti palaikus“, – sakė V.Stankevičius.
Nori iškeldinti nelegalias kapines
Žinoma, kad 1944 metų rugpjūtį prie Parovėjos kaimo esančioje ūkininkų Zakrių žemėje palaidota 13 žuvusių Vermachto kareivių. Kapai buvo paženklinti mediniais kryžiais. Tačiau sovietų valdžia kryželius nugriovė, nes jie buvo labai matomi nuo kelio. Tuomet ūkininkas pats pažymėjo vokiečių kareivių kapų vietą.
1990 metais Biržuose tiesiant trasą Kilučių gatvėje, buvo iškasti keturių ar penkių vokiečių karių palaikai. Trys iš jų pagal rastus žetonus buvo identifikuoti. Šie palaikai irgi buvo perlaidoti nelegaliose Parovėjos kaimo vokiečių kapinaitėse. Po trejų metų LIONS klubo nario Wilhelmo Wesslingo pastangomis kapavietė buvo pažymėta metaliniu kryžiumi.
Iš garbingų ūkininkų Zakrių žemę nupirkęs V.Stankevičius pasakojo, kad žemės pardavėjas kartą jį pasikvietė pasikalbėti ir papasakojo apie nelegalias Vermachto kareivių kapines. Praėjusių metų vasarą V.Stankevičius kreipėsi į Biržų rajono merę Irutę Varzienę, kad savivaldybė padėtų palaikus perkelti į legalias vokiečių kapines.
Merė kreipėsi į Vokietijos ambasadą. Savo rašte ji informavo, kad Biržų rajone yra dar trys ar keturios vietos, kur buvo palaidota Vermachto kareivių. Rašte buvo klausiama ambasados nuomonės, ar nevertėtų išsibarsčiusius palaikus perkelti į vieną vietą – legalias vokiečių karių kapines.
Iš ambasados gautame savivaldybės atsakyme nurodoma, kas šiuo klausimu reikėtų kreiptis į Vokiečių karių kapų globos tautininkų sąjungą (Vokietijoje Kaselio mieste įsikūrusią organizaciją „Volksbund“). Biržų rajono savivaldybė ir ten išsiuntė laišką. Tačiau iki šiol jokio atsakymo negavo.
Sutartis - dar neatnaujinta
Paaiškėjo, kad su Lietuvoje veikiančia Kultūros vertybių globos tarnyba nuolat bendradarbiavusi „Volksbund“ praėjusiais metais savo veiklą pristabdė. Priežastis – neatnaujintas Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimas dėl vokiečių kapų priežiūros.
Pagal ankstesnį susitarimą Vokietija finansuodavo palaikų ekshumavimą ir perlaidojimą. Lietuviai buvo įsipareigoję suteikti sklypus vokiečių palaikų perlaidojimui, rūpintis vokiečių kapų apsauga, padėti vokiečiams prieiti prie mūsų šalyje esančių reikalingų dokumentų.
„Šiandien ta tema Kultūros ministerijoje buvo pasitarimas. Per mėnesį ši sutartis turėtų būti atnaujinta“, – vasario 12 dieną sakė Kultūros paveldo departamento Kontrolės skyriaus vyriausioji valstybinė inspektorė Audronė Vyšniauskienė.
Ji informavo, kad Lietuvoje yra šešerios vokiečių kariams perlaidoti skirtos kapinės. Jos įkurtos Klaipėdoje, Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Kudirkos Naumiestyje ir Tauragėje.
Nenori žemės su kapais
Biržų rajono ūkininkas V.Stankevičius yra ne vienintelis, kuris norėtų, kad iš privačios žemės būtų iškelti ten esantys vokiečių karių palaikai. A.Vyšniauskienės teigimu, per metus su tokiais prašymais kreipiasi ne vienas asmuo.
Tokių prašymų Kultūros paveldo departamentas gavo iš Utenos, Prienų rajonų. A.Vyšniauskienė prisiminė, kad Šiauliuose statant prekybos centrą rasti vieno vokiečių kareivio palaikai.
„Vilniaus rajone, Kriaučiūnų kaime, viena moteris atsisakė imti ten esančią grąžinamą žemę, nes joje buvo nelegalios vokiečių karių kapinaitės. „Dar praeis kiek laiko, tas žemes įsigis žmonės, kuriems nerūpės čia palaidotų žmonių atminimas. Gal kas norstyliai pats išspręs problemą: iškas kaulus ir juos pašalins iš savo sklypo. Manau, kad reikia civilizuotai susitvarkyti su vokiečių laidojimu ir nepalikti privačių žemių savininkams tos naštos“, – sakė A.Vyšniauskienė.
Kultūros vertybių globos tarnybos istorikas Sakalas Natkevičius sakė, kad per metus jų tarnyba gauna kelias dešimtis prašymų dėl vokiečių karių palaikų perlaidojimo. Jo turimais duomenimis, Lietuvoje yra apie 20 tūkstančių neperlaidotų vokiečių kapaviečių.
Kai kurios Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių karių perlaidojimo istorijos ilgam įstrigo S.Natkevičiaus atmintyje. Jis prisiminė, kad prieš kurį laiką į Kultūros vertybių globos tarnybą kreipėsi vienas žmogus. Jis pasakojo įvykį iš vaikystės. Karo metais į jo tėvų sodybą užklydo sužeistas vokiečių kareivis. Jis mirė. Tėvas kareivį slapta palaidojo, o prie kapo pasodino ąžuolą.
Po ąžuolu buvo ne tik vokiečio amžinojo poilsio vieta. Prieš kurį laiką ten buvo slapta palaidoti ir du rusų kariai.
Šias trijų palaidotų karių palaikų paieškas filmavęs režisierius Audrius Stonys praėjusiais metais sukūrė filmą „Kenotafas“.