Kauniečiai dar lenkiasi prieš trispalvę ir Vytį

Tautiniais simboliais išmargintos interjero detalės ir suvenyrai šiais laikais dažnai dūla sandėliukuose, bet kauniečių, ir ne tik vyresnio amžiaus, butuose Vytis ir trispalvės dar puikuojasi pagarbioje vietoje.

Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Feb 16, 2014, 12:13 PM, atnaujinta Feb 16, 2018, 6:21 AM

Kaunietis Kęstutis Vitkevičius prieš kiekvieną Vasario 16—ąją įslenka į sandėliuką ir nuvalo storą dulkių sluoksnį nuo didžiulio oda aptraukto odinio skydo, ant kurio pritvirtinti masyvūs medaliai su kunigaikščių portretais, Vyčiu ir varyje iškaltu "Lietuvos nuo jūrų iki jūrų" žemėlapiu.

Dulkes nuvalo, bet į namus gremėzdiško daikto neparsineša, nors šis patriotinis kūrinys, kurį sovietmečiu padirbdino nagingas kalvis iš Žemaitijos, iškabėjo ant sienos per visą "brežnevinio sąstingio" epochą, rašo „Laikinoji sostinė“.

Tačiau praėjus keleriems metams po Nepriklausomybės atkūrimo, šlovingą mūsų šalies praeitį menantis skydas jau atrodė kaip nuobodus kičas ir, susuptas į paklodę, nukeliavo į sandėliuką ilsėtis tarp gėlių vazonų ir senų puodų.

Solisto lange — trispalvė

Tačiau klaidinga manyti, kad tik Sąjūdžio mitingų ilgesiu degantys vyresnio amžiaus žmonės savo namų garbingoje vietoje laiko gipsinius, bronzinius Vyčio herbo atspaudus, suvenyrus su trispalvėmis, Gedimino stulpais. Lietuvą pasaulyje garsinančio kauniečio, 28 metų operos solisto Liudo Mikalausko namų didžiulis langas visada būna uždengtas trispalviu audeklu.

Namuose gausu suvenyrų, puošmenų tautiniais motyvais — juostų, statulėlių. L.Mikalauskas tvirtino, jog tautinę tapatybę pabrėžiantys simboliai jam neatrodo banalūs, nors operos solistas koncertinių kelionių metu iš arti matė daugybę margaspalvių pasaulio kultūros tradicijų.

"Tautinio atgimimo mitingai nuskandavo, kai tipenau įsikibęs į mamos sijoną. Bet man keista girdėti, jog tautinei simbolikai jautrūs tik Sąjūdžio laikus menantieji, tremtiniai ar jų palikuonys. Kai pamatau Vytį, trispalvę, mane apima pasididžiavimo jausmas, džiaugsmas, kad esu lietuvis", — kalbėjo L.Mikalauskas.

Paskutinė patriotų tvirtovė?

Apskritai, L.Mikalausko manymu, neteisinga sakyti, jog jauni "feisbukinės" epochos žmonės abejingi patriotinėms vertybėms, tautinei simbolikai.

Operos solistas pastebėjo, kad nors Kaunas yra didmiestis, jis daug mažiau pasidavęs madai, tautinę savastį pakeitusiai bendraeuropine kultūrų mišraine su amerikietiškais prieskoniais, rašo „Laikinoji sostinė“.

"Mano aplinkos žmonės, draugai didžiuojasi viskuo, kas lietuviška, nemenkina savo tautos kultūros, nealpsta nuo vakarietiškų blizgučių. Pastebėjau, kad Kaune bene labiausiai, palyginti su kitais Lietuvos miestais, išliko pagarbos patriotizmui, tautinei simbolikai", — teigė lietuviškos operos pažiba.

L.Mikalauskui nesuprantama, kodėl Kaunas kuria naujus miesto prekės ženklus, ieško naujos tapatybės, naujų įvaizdžio išraiškų. Dainininkas įsitikinęs — Kauno tapatybė seniai atrasta. Tai — laikinoji sostinė, tarpukario "Mažasis Paryžius", moderniosios Lietuvos valstybės lopšys.

"Kaunas savaime yra tautinės valstybės simbolis. Iš čia kilo tiek daug Lietuvą garsinusių istorinių asmenybių, kad visame mieste galėtų stovėti jų biustai, paminklai, tautinės simbolikos ženklai", — svarstė L.Mikalauskas.

Išsaugojo tarpukario vėliavą

Kaunietis poetas Robertas Keturakis labiausiai brangina ne iš užsienio šalių parsivežtus ar draugų dovanotus suvenyrus, o pablukusią trispalvę vėliavą.

"Man tai vertingiausias tėvo palikimas, išsaugotas per sovietmetį. Mano tėtis tarpukariu tarnavo 4—ajame artilerijos pulke puskarininkiu. Prieš mirdamas 1960—aisiais jis mums pasakė, kad Jonučių kaimo (Kauno r.) sodybos ūkiniame pastate yra paslėpęs trispalvę. Aš ją saugojau visus nelaisvės metus, kaip brangiausią relikviją", — kalbėjo poetas.

R.Keturakis apgailestauja, kad dabar ne tik jauni, bet ir daug vyresnių žmonių nebevertina tautine simbolika papuoštų suvenyrų. "Kalniečių mikrorajone, kuriame aš gyvenu, tik ant kas dešimto namo iškabinamos vėliavos per valstybines šventes", — liūdnai pastebėjo poetas.

R.Keturakis pripažįsta, kad tautinių simbolių nuvertėjimą lietuvių akyse lėmė ir objektyvios priežastys — ekonominiai nepritekliai, nusivylimas valdžia, emigracija.

"Manau, kad suvenyrų, tautodailės parduotuvėse per mažai skoningų papuošalų, meno dirbinių tautiniais motyvais", — sakė poetas.

Vyčiai — lauktuvėms į užsienį

Iš tiesų Laisvės alėjos ir Kauno senamiesčio galerijose yra nemažai suvenyrų tautine tema. Ir atspaustų serijiniu būdu, ir rankų darbo išskirtinių kūrinių.

Senamiestyje įsikūrusios suvenyrų parduotuvėlės vadybininkė Gabrielė Šitovaitė sakė, jog daugiausia gaminių su tautinės tapatybės simboliais perka ne tiek užsieniečiai, kiek patys lietuviai dovanų draugams, artimiesiems, triūsiantiems Norvegijos žuvų fabrikuose, Jungtinės Karalystės braškynuose, išsiilgusiems gimtojo krašto.

Apskritai tautinė simbolika nėra brangi. Serijiniu būdu atspaustų ženkliukų, Vyčių galima įsigyti už 3—15 litų. Per 50 litų gali kainuoti tautodailininkų rankų darbo išskirtiniai kūriniai.

Kitokia nei masinė, yra ir elitinė tautinės simbolikos pramonė. Pagal valstybės ir visuomeninių organizacijų užsakymus medalius ir ordinus, kurie puošia aukšto rango valstybės asmenų krūtines, nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios gamina kaunietis skulptorius, juvelyras Aloyzas Janušauskas.

Jis su kolegomis yra sukūręs Vyčio ordinus, Sausio 13—sios atminimo medalius, Kauno Santakos ženklus. A.Janušauskas puoselėja mintį sudaryti sąlygas dailės studijas baigusiems jaunuoliams gaminti tautinius suvenyrus, medalius ir papuošalus, kūrinius, kurie užgožtų kičą ir apgintų gerą tautinės simbolikos vardą.

Simboliai gimė anksčiau už valstybę

Kauno šv. Jurgio bažnyčioje veikia žymaus kolekcininko Henriko Kebeikio pašto ženklų, atvirukų ir žemėlapių paroda "Kelias į nepriklausomybę".

Vienas įdomiausių eksponatų — 1916 metais sukurti pašto ženklų su Vyčio atvaizdu logotipai. Jie buvo išleisti po Lozanos (Šveicarija) lietuvių 2—osios konferencijos, kai buvo patvirtintas lietuvių tautos siekis sukurti tautinę valstybę.

Parodoje taip pat rodomi ir iki 1918—ųjų vasario 16—osios išspausdinti, po pasaulį platinami žemėlapiai, rodantys, kokia galinga buvo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė viduramžiais.

"Tai įrodymas, kokią didelę reikšmę Nepriklausomybę iškovojusi karta skyrė simbolikai — ji tarsi reklamavo valstybę, kuri dar buvo tik svajonės. Tautinių simbolių, kaip šalies įvaizdžio žymens, politinė reikšmė neišnyko ir šiais laikais", — tvirtino H.Kebeikis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.