38 metų klaipėdietei Tatjanai Kirejenkovai reikia ne tik ištverti vyro netektį, bet ir apginti 19-metį sūnų, kuriam velionio artimieji bando mesti įtarimus dėl patėvio žūties, rašo „Lietuvos rytas“.
Vienos uosto bendrovės Gamybos valdymo skyriaus geležinkelių grupės vadovu dirbęs 40 metų Sergejus Cariukas šalia Klaipėdos esančiame Triušelių kaime, savo namų kieme, buvo aptiktas pernai gruodžio 7-osios popietę.
Nuogas vyras gulėjo ant trinkelių. Ekspertai nustatė, kad jis mirė sušalęs. Jo kraujyje aptikta pustrečios promilės alkoholio.
Prokurorus apskundė teismui
Negyvą S.Cariuką rado jo tėvai. Jų teigimu, namų durys buvo užrakintos, tik ilgai beldus jas atidarė Sergejaus posūnis Aleksejus.
Esą vaikinas teigė nuo vakaro sėdėjęs kambaryje ir nieko negirdėjęs. O sužinojęs apie tragediją jis nuėjęs į kambarį ir garsiai pasileidęs muziką.
Mirusiojo sesuo Nadežda Cariuk „Lietuvos rytui“ teigė girdėjusi, kaip Aleksejus džiūgavo, kad dabar namas priklauso jam.
Artimiesiems kilo įtarimų, kaip S.Cariukas galėjo iškristi per antrojo aukšto langą, jei išgėręs visuomet eidavo į lovą.
Juos papiktino Klaipėdos rajono prokuratūros nutarimas, kad mirusiojo atžvilgiu nebuvo padaryta nusikalstama veika, ir jį apskundė teismui.
Kentė nuo alkoholio
T.Kirejenkova įsitikinusi, kad tragedijos priežastis – alkoholis. Artimieji žinojo, kad S.Cariukas kentė nuo šios priklausomybės. Tai pripažino ir pats Sergejus.
Po jo mirties Tatjana rado sąsiuvinį – tarsi pradėtą rašyti dienoraštį.
Moteris mano, kad vyras jai išvažiavus pagaliau ryžosi nueiti pas psichologą ir jo patartas popieriuje pradėjo fiksuoti savo būsenas ir išgyvenimus.
„Toliau tai tęstis negali, nematau prasmės. Kitaip nieko nebus, tik siaubas, skausmas, net nerandu žodžių... Ir už tai mokėti?
Ar tu debilas? Žmonės moka už malonumus, patogumus... O tu moki pinigus už savo bėdas ir problemas, nepatogumus sau ir, svarbiausia, visiems artimiesiems, visiems aplinkiniams.
Kaip galima gadinti gyvenimą visiems žmonėms – nuo tėvų, žmonos, kaimynų iki tikrai gero viršininko ir maršrutinio autobuso keleivių.
Privalau pats sau detaliai išvardyti kiekvieną žingsnį, kuris mane prie šito stalo ir šito sąsiuvinio atvedė“, – rašoma sąsiuvinyje.
Bandė ieškoti išeities
S.Cariukas svarstė, kas jį verčia kilnoti taurelę – potraukis, įprotis ar dar kokios priežastys, ir pripažino, jog nieko nekeisdamas gali ne tik išlėkti iš darbo, bet ir prarasti artimus žmones.
„Apie šią jo problemą daug kartų kalbėjomės. Penkias darbo dienas jis šiaip taip ištverdavo, bet namuose prislapstydavo mažų alkoholio buteliukų ir paslapčiomis siurbčiodavo.
Bandydavo neišsiduoti, bet aš kvapą iš karto pajusdavau. Dažniausiai atsipalaiduodavo savaitgaliais, kai manęs nebūdavo namuose. Gerdavo ir vienas. Aš dirbu naftos platformose, trims savaitėms išvažiuodavau, po to trims grįždavau.
Po ilgų kalbų jau buvome sutarę, kad jis koduosis nuo alkoholio. Mano mama sakė, kad 400 litų, kurie reikalingi kodavimui, bus jos Kalėdų dovana.
Sutarėme, kad gruodžio 22 dieną jis eis pas specialistą. Bet tos dienos jis nesulaukė“, – apgailestavo Tatjana.
Kas iš tiesų kaltas?
Tragedijos dieną T.Kirejenkova dirbo užsienyje. Tik sužinojusi apie tai, kas nutiko, moteris iškart parskrido namo. Jos manymu, dėl Sergejaus mirties sąžinės graužatį turėtų jausti ir jo artimieji. Tokia ir Tatjanos motinos Valentinos Kirejenkovos nuomonė.
„Matydama, kaip kenčia nepelnytai apkaltintas mano anūkas, negaliu tylėti. Juk buvau tų įvykių liudininkė. Sergejus pripažindavo, kad negerti negali.
Tokiems žmonėms reikia pagalbos, tačiau nei jo sesuo, nei tėvai neįžvelgė ar nenorėjo įžvelgti šios situacijos sudėtingumo: pati mačiau, kaip jie ateidavo pas Sergejų į svečius, atsinešdavo buteliuką ir įpildavo jam.“
Uošvė bijojo žento
Anot moters, gruodžio 6-ąją apie 21 valandą ji atvažiavo į dukters namus norėdama išsivežti anūką, nes žinojo, kad Sergejus vėl geria. Aleksejus nesutiko niekur važiuoti, nes girtas patėvis jau dukart buvo sudaužęs jo kompiuterį.
Vaikinas pasakė, jog užsirakins savo kambario duris ir nieko neįsileis, o jeigu reikės, kvies policiją, kaip jau yra daręs.
Tą vakarą namuose V.Kirejenkova matė tuščių butelių ant virtuvės stalo, girdėjo šūksnius Sergejaus kambaryje. Bijojo užeiti į vidų, nes kartą jis uošvę buvo užpuolęs, ši kvietė policiją.
„Todėl paskambinau Sergejaus tėvams ir pasakiau, kad skubiai atvažiuotų, nes jų sūnus girtas ir jam tikriausiai reikia pagalbos.
Bet kam reikalingas girtas žmogus? Jie gyvena Klaipėdoje, tačiau atvažiavo tik kitą dieną po pietų, kai sūnus jau buvo miręs. Ieškoti logikos girto žmogaus elgesyje – kodėl išėjo per langą, o ne per duris, kodėl nuogas – beprasmiška. Pati esu netekusi sūnaus, suprantu tėvų skausmą ir jų norą rasti kaltąjį. Bet kaltės reikia ieškoti savyje“, – svarstė V.Kirejenkova.
Liko namas ir paskola
Sergejus su Tatjana susipažino 2006-aisiais pas moters draugus.
„Pradėjome kalbėtis: pasirodo, ir tas pačias knygas skaitome, ir tuos pačius filmus žiūrime. Atrodė, kad esame tokie artimi, pažįstami kokį dešimtį metų – negalėjome atsistebėti.
Abu buvome išsiskyrę, lygiai po metų susituokėme. Pirmus dvejus metus viskas klojosi puikiai, o paskui dėl išgėrimų prasidėjo nesutarimai“, – prisimena Tatjana.
S.Cariuką tikriausiai gniuždė ir skola bankui.
Prieš keletą metų, kol dar nebuvo susipažinę, Sergejus iš banko paėmė paskolą ir nuolat mokėjo išmokas už butą, kuriame gyveno sesuo – alga greitai ištirpdavo.
Vyras kartais net skambindavo žmonai į užsienį ir prašydavo pervesti pinigų. Ji mano, kad ta paskola temdė jam gyvenimą.
„Mes su Sergejumi gyvenome dviejų kambarių bute su dviem mano vaikais. Jis iš pirmosios santuokos vaikų neturėjo. Kai maniškiai paaugo, pasidarė ankšta.
Nusprendėme pirkti didesnį butą, bet vėliau ryžomės įsikurti name. Maniau, tai bus naudinga Sergejui – bus daugiau veiklos, reikės tvarkytis namuose ir kieme, mažiau laiko liks mintims apie išgėrimus“, – sakė Tatjana.
Šeimai kitos paskolos bankas nebūtų suteikęs, nes Sergejus ne visada laiku atsiskaitydavo už pirmąją. Todėl pora nusprendė fiktyviai išsiskirti.
Ištuoka įregistruota 2012 metų lapkritį. Tatjana gavo banko paskolą, ir visi pernai rugpjūtį įsikėlė į erdvų namą.
„Tos skyrybos buvo tik formalumas, mes ir toliau gyvenome kartu“, – sako moteris.
Naujasis namas įregistruotas jos vardu, ji moka ir paskolą bankui. Butas, kuriame gyvena Sergejaus sesuo, įregistruotas jo vardu.
„Mes planavome gyventi kartu. Kam man vienai toks didelis namas – vaikai išaugs ir išeis. O aš daugybę metų bankui turėsiu mokėti kreditą“, – liūdnai kalba vyro netekusi moteris.
Moterį atakuoja žinutėmis
„Labai skaudu dėl sūnaus. Jis buvo apklaustas kaip liudininkas. Prokuratūroje apklausė ir mane, ir dukterį. Niekada nebuvo nė minties, kad viskas taip gali pasibaigti“, – graudulį tramdo moteris.
Dabar T.Kirejenkova ir mirusiojo sesuo N.Cariuk bendrauja trumposiomis žinutėmis.
„Kai kurias išsaugojau. Prašiau Sergejų palikti ramybėje, baigti viską ir nusiraminti, bet ji atsakė: paprašei nusiraminti ir tikiesi, kad taip ir padarysiu? Kaip suprasti tokius jos žodžius – gal tai grasinimas?
Kitoje žinutėje man siūlo džiovinti sūrius, kuriuos turėsiu nešti savo sūnui, kai jį pasodins už grotų“, – ir taip smulkaus kūno sudėjimo Tatjana teigia po tragedijos dėl išgyvenimų sumenkusi dar penkiais kilogramais.
Ji tikisi išsikapstyti iš bėdų, išsilaižyti širdies žaizdas, nors po vyro mirties prireikė medikų pagalbos.
