Kretingiškiai savo namuose priglaudė trečiadienį į Lietuvą atskraidintų sirų šeimą. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Pas Šulskius apsigyveno 80 metų Rophaelis Louisas Bchara su dvejais metais vyresne žmona Marin Abdal Jalie Habib ir jų anūkės 18 metų Nour bei 20 metų Mery. Prie jų netrukus dar turėtų prisijungti abu Nour tėvai.
Mery tėvai įsikūrė Klaipėdoje, tačiau mergina panoro likti Kretingoje su pussesere.
Supranta pagal intonaciją
„Madam Rūta“, – kviesdama šeimininkę į kambario gilumą šūktelėjo Šulskių namo tarpduryje sutikta pagyvenusi moteris.
Chalatu vilkinti ir į šlepetes įsispyrusi Marin guviai nuskubėjo R.Šulskienei pranešti apie atvykusį svečią. Ant lovos sėdėjo jau atsikėlęs ir apsirengęs jos vyras Rophaelis.
Tačiau pokalbis su kretingiškių svečiais neprasidėjo, nes garbaus amžiaus sirai kalba tik arabiškai, o anglų kalbą suprantančios jų anūkės dar vartėsi lovoje.
Matydama, kad merginos nesiskubina, močiutė greitakalbe griežtai ragino jas leistis į apačią.
„Jau pradedu priprasti prie namuose skambančios arabų kalbos. Nekreipdami dėmesio, kad aš nieko nesuprantu, seneliai man aiškina arabiškai, o jų pasakojimo ar pageidavimų prasmę man belieka suprasti iš intonacijų“, – šypsosi dailės mokytoja dirbanti 47 metų R.Šulskienė, pati mokanti rusų ir vokiečių kalbas.
Sirai domisi lietuvių kalba
Anglų kalbos nemoka ir jos 49 metų vyras A.Šulskis, Kretingos sutrikusio intelekto žmonių dienos centro socialinis darbuotojas.
Susikalbėti su sirais tėvams padeda 14-metis sūnus Dovydas Jonas – jis Pranciškonų gimnazijoje mokosi anglų kalbos.
Bendravimas būna ilgas: vyresniems svečiams skirtą klausimą tėvai perduoda sūnui, o jis angliškai perklausia merginų. Jos viską seneliams išverčia į arabų kalbą.
„Kol sulaukiame atsakymo, praeina gera minutė. Juo labiau kad mėgindami atsakyti abu seneliai nevengia kalbėti vienu metu. Į tarpusavio diskusiją įsitraukia ir anūkės. Guvus klegesys užtrunka, o mes sėdime ir nieko nesuprasdami klapsime akimis“, – pasakojo R.Šulskienė.
Tačiau vos tik į Lietuvą atvykusi sirų šeima iš karto ėmėsi mokytis lietuvių kalbos ir nuolat klausinėja, kaip vadinami buityje naudojami daiktai.
Jau pirmą dieną Kretingoje sirai su namų šeimininkais sveikinosi lietuviškai.
Aukas atrenka pagal vardus
Ilgiau pakalbėti su vos vieną parą Kretingoje gyvenančiais įnamiais kretingiškiai dar neturėjo progos.
Šulskiai žino tik tiek, kad jų priglausta šeima bėgo nuo Sirijoje grėsusio pavojaus gyvybei.
Prieš trejus metus šioje šalyje prasidėjęs pilietinis karas virto žiauriomis ten gyvenančių krikščionių žudynėmis.
Šalyje siaučiančios ginkluotos islamo ekstremistų grupuotės persekioja krikščionis ir be jokio gailesčio juos šaudo. Iš viso Sirijoje gyveno pusantro milijono krikščionių. Apie 130 tūkst. žmonių jau yra nužudyta.
Islamistai krikščionis atskiria pagal vardus. Kelyje sustabdę autobusą jie patikrina keleivių dokumentus ir krikščioniškus vardus turinčius sirus iškart nušauna.
Bėgo palikę visą savo turtą
Jaunosios sirės pasakojo apie neįtikėtinus žiaurumus – iš nužudyto krikščionio kūno islamistai išplėšė širdį ir ją suvalgė.
Sirijoje krikščionių religinės bendruomenės nariai yra aukštąjį išsilavinimą, o kartu ir gerai apmokamą darbą ar savo verslą turintys žmonės.
Todėl islamistai grobia krikščionių vaikus reikalaudami išpirkos, kuri siekia keliasdešimt tūkstančių JAV dolerių. Tėvams nesumokėjus išpirkos pagrobto vaiko kūnas jiems atsiunčiamas atskiromis dalimis.
Regione, kuriame gyveno Bcharų šeima, buvo palyginti ramu. Tačiau dėl suirutės šalyje namie nebuvo elektros, vandens, trūko maisto, jis kasdien brango.
Be to, pavojinga buvo pasitraukti toliau nuo namų.
Neiškentusi įtampos šeima nusprendė bėgti iš šalies. Rophaelis Sirijoje paliko savo konditerijos verslą jo sūnus – įrengtą odontologo kabinetą. Kitas bendrojoje Sirijos ir Kanados įmonėje dirbęs sūnus turėjo mesti darbą.
Šeima tiesiog užrakino savo namus, susikrovė būtiniausius drabužius ir per Libaną pabėgo į kaimyninę Turkiją.
Suteikta svečių viza
Iš ten 37 sirų grupė į Lietuvą buvo atskraidinta Lietuvos karinių oro pajėgų orlaiviu „Spartan“, o sirų šeimas mūsų šalyje priglobė Evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenė.
Į Lietuvą atvežtiems sirams metams suteikta nacionalinė svečių viza – ją turėdami jie negali išvykti į kitą Europos Sąjungos šalį.
Toks sirų statusas mūsų šalyje neleidžia nei dirbti, nei tęsti mokslų.
„Manau, kad Vyriausybė spręs šią problemą ir padės Lietuvoje atsidūrusiems svečiams aktyviau įsilieti į mūsų visuomenę. Tokį ilgą laiką vien tik svečiuotis ir dykinėti nenorės ir patys sirai“, – mano A.Šulskis.
Mylėti reikia ne tik žodžiais
200 kvadratinių metrų ploto name gyvenantys Šulskiai sirų šeimą įkurdino priestate su atskiru įėjimu, kuris iki šiol buvo tuščias.
„Davėme raktus, ir jie gyvena savarankiškai. Ketvirtadienį jie jau buvo prekybos centre, pirko maisto: makaronų, bulvių, virtos dešros.
Kokį mėnesį, kol apsipras Kretingoje, maisto duosime ir mes. Kaip nors pragyvensime“, – sakė A.Šulskis, vadovaujantis Kretingos evangelikų liuteronų bendruomenės diakonijai „Sandora“.
Kretingiškiai neslėpė, kad priglaudus sirų šeimą išlaidos didės. Namo priestate, kuriame įsikūrė svečiai, reikėjo įjungti dujinį šildymą. Išaugs elektros, vandens suvartojimas.
Tačiau papildomos išlaidos geraširdžių žmonių negąsdina.
Kretingoje gimę Rūtos tėvai baigiantis karui su seneliais buvo pasitraukę į Vokietiją, tačiau netrukus grįžo į tėviškę ir namus rado subombarduotus.
Tuomet senelių šeimą taip pat priglaudė kaimynai, todėl Šulskiai dabar nedvejodami nusprendė padėti namų netekusiems žmonėms.
„Sirai – viena pirmųjų krikščionybę priėmusių tautų pasaulyje. Mes, lietuviai, esame jauniausi krikščionys. Todėl kiekvieno mūsų pareiga ne tuščiai kalbėti apie krikščioniškąją moralę ir meilę savo artimam, bet tai įrodyti realiais darbais“, – įsitikinęs A.Šulskis.
Sirus ėmė globoti liuteronai
* Rūpintis Sirijoje į bėdą patekusiais krikščionimis prieš pusantrų metų pradėjo Šakių vaikų globos namų vadovas liuteronų kunigas Virginijus Kelertas.
* Į šiuos globos namus tuomet buvo patekusios dvi sirų mergaitės, kurių tėvai pirmieji pabėgo į Lietuvą. Dabar ši šeima yra apsigyvenusi Jonavoje.
* Tuomet Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia ėmė svarstyti, kaip padėti kitiems Sirijoje likusiems pirmojo pabėgėlio pažįstamiems.
* Bažnyčios bendruomenė apskaičiavo, kokio dydžio žmonių grupei gali suteikti pagalbą, ir buvo pradėtas sudarinėti pas mus vežamų žmonių sąrašas.
* Evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenės nariai priglaustiems sirams metams įsipareigojo suteikti pastogę. Atvykę sirai Lietuvoje gyvena iš atsivežtų santaupų.