Jeigu skulptūros turėtų sielą, tai priešais „Metropolį“ stovinti bronzinė legendinio tarpukario Kauno dainininko Danieliaus Dolskio statula išsišieptų iki ausų. Apie tai rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Kauno architektai ir paveldosaugininkai svarsto projektinį pasiūlymą, pagal kurį bus rekonstruota „Metropolio“ viešbučio viršutinė dalis, pastogė.
Po rekonstrukcijos, kurią užsakė viešbučio savininkai, pastato pastogės fasadas vėl pasipuoš cariniu ir „smetoniniu“ dekoru. Pašaipiai tortu vadinamas iškilimas ant Laisvės alėjos ir S.Daukanto gatvės sankirtos stūksančio statinio stogo turėtų virsti stilingu bokšteliu.
Pakeis stogo formą
Pagal vilniečio architekto Ričardo Stulpino projektą numatoma atkurti pagrindinę įeigą į viešbutį su stogeliu iš Laisvės alėjos pusės.
Ketinama šiek tiek pakeisti stogo formą, jis taptų truputį lėkštesnis. Iš esmės fasadas nepasikeis, tik bus kolonomis pakeltos atbrailos, įrengti langai. Taip pat atkuriamos pastogėje buvusios, nutrupėjusios fasado puošmenos.
„Metropolio“ kieme stūksantį sovietinių laikų statinį norima nugriauti, kas bus jo vietoje, dar nėra aišku.
Viešbučio savininkai atnaujintoje palėpėje planuoja įrengti 25 kambarius.
Bus pakeisti ir seni vamzdynai, pridarantys keblumų viešbučio verslui.
„Mes norime po truputį atkurti tarpukario laikų viešbučio fasadą.
Tikrai nepristatysime stiklinių ir betoninių gremėzdų, kauniečiai gali būti ramūs“, – tikino „Metropolio“ direktorius Arūnas Vilkelis.
Mena D.Dolskį ir K.Binkį
Laisvės alėjos 68-uoju ir S.Daukanto gatvės 19-uoju numeriais pažymėtas „Metropolio“ pastatas nėra įtrauktas į kultūros vertybių apsaugos registrą, taigi neturi aukščiausio paveldosauginio „stogo“.
Jo architektūra niekuo neišsiskiria iš Laisvės alėjos, viso Naujamiesčio urbanistinės aplinkos.
Tačiau kauniečiams „Metropolis“ brangus kaip vienas istorinės savasties ženklų. Tarpukariu viešbutyje gyveno užsienio diplomatinių misijų atstovai.
Čia savo garsiausius šlagerius traukė smetoninio elito prekės ženklu tapęs D.Dolskis, nuo krupniko įkaitęs sąmojus laidė pajodžarga rašytojas ir poetas Kazys Binkis.
Kadangi nėra labai griežtų paveldo reikalavimų, „Metropolio“ rekonstrukcija neturėtų ilgai užtrukti – R.Stulpino projektas bus pateiktas visuomenei svarstyti, Kauno architektų ir urbanistų ekspertų tarybos (KAUET) pritarimas nebūtinas.
Kauno architektai su projektu jau susipažino ir iš esmės jam pritarė.
Projektams – mažiau trukdžių
Kauno miesto savivaldybės Statybos ir urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius sakė, kad pagal naujas, laisvesnes, taisykles projektui greitai uždegama žalia šviesa, jei iš esmės nekeičiamas fasadas.
„Kai gausime Kultūros paveldo departamento išvadas, pritarimą, parengsime architektūrinius reikalavimus“, – pažadėjo N.Valatkevičius.
Bet tiksliai pasakyti, kada kauniečiai galės grožėtis atnaujintu „Metropoliu“, dar negalima. Nors pastatas nėra į registrą įrašyta vertybė, jis – valstybės saugomos paveldo teritorijos, Naujamiesčio, dalis. Todėl paveldosaugininkų balsas svarstant R.Stulpino projektinį pasiūlymą bus lemiamas.
Mat kauniečiai jautriai atsiliepia į menkiausią krustelėjimą Laisvės alėjoje, buriasi į iniciatyvines grupes, piketuoja, jei pamato kokią nors smetoninio Naujamiesčio įvaizdžio neatitinkančią naujovę.
Jautrumas ne be pagrindo, jį sukėlė skandalingos „Laimutės ir Birutės stiklinių bangelių“ ir vadinamojo juodojo stiklainio prie pat miesto savivaldybės istorijos.
Ant stogų žaliuoja beržai
Bet ar perdėtai konservatyvus kauniečių požiūris į architektūros paveldą neatsisuka kitu galu, nežlugdo Laisvės alėjos, kuri kasmet atrodo vis varganesnė?
Apie tai savitą požiūrį išsakė Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus. Jis – vilnietis, todėl gali Kauno problemas perskrosti kitu, objektyvesniu, žvilgsniu, iš šalies.
„Dėl juodo stiklo antstato – skonio reikalas, bet manau, kad triukšmauta be reikalo. Kai buvo baigta visa pastato fasado rekonstrukcija, atsirado architektūrinė dermė, statinys įsiliejo į Laisvės alėjos visumą. Čia yra daug blogesnių dalykų.
Pažiūrėkime, miesto vizitine kortele vadinamoje gatvėje ant stogų berželiai auga. Apsileidusi ir miesto valdžia, ir pastatų savininkai. Taip, sutinku, Kaunas neturi pinigų. Bet stogams nuvalyti milijonų juk nereikia“, – aplaidumu stebėjosi S.Stoškus.
Alėją skurdina ir godumas
Paveldosaugininkas taip pat mano, jog Kauno naujamiestis, palyginti su Vilniaus, skursta ir dėl skirtingos padėties nekilnojamojo turto rinkoje.
„Laisvės alėjoje kvadratinio metro kaina siekia vidutiniškai apie 4,5 tūkstančio litų už kvadratą. Vilniaus naujamiestyje ir senamiestyje už kvadratą mokama 10–14 tūkstančių litų. Taigi Laisvės alėjoje nekilnojamąjį turtą, butus įsigijo ir vidutines pajamas turintys žmonės.
Yra architektūros požiūriu vertingų namų, kurie trūnija, nes juos įsigijo keli savininkai, kai kurie jų emigravo į užsienį, laukia geresnių laikų Lietuvoje, netvarko savo pastatų.
Kas kita Vilniuje – turtingi verslininkai ir organizacijos turi pakankamai lėšų puoselėti statinius, kuriuose įsikūrė“, – kalbėjo S.Stoškus.
Laisvės alėja kenčia ir dėl netolygaus nekilnojamojo turto nuomos kainų, ir verslo pajėgumų santykio. Nekilnojamojo turto ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad lengvai pasipelnyti užsigeidę pastatų Laisvės alėjoje savininkai reikalauja neprotingai didelių nuomos kainų.
Mažėjant gyventojų skaičiui Kaune, mažėja ir perkamosios galios apimtis. Dėl to smulkusis, vidutinis verslas Laisvės alėjoje neišsilaiko, nuolat tuštėja vitrinos, ant kurių pakabinamas užrašas „Išnuomojama“.
Alergija naujovėms – Kauno liga
Jūratė Merkevičienė
KAUET pirmininkė
„Laisvės alėja kauniečiams jautri vieta, gal net pernelyg. Naujovių baimę sukėlė ir kai kurių verslininkų savivalė, „stiklainių“ skandalai.
Tačiau miesto bendruomenė puolė į kraštutinumą, bijo menkiausio judesio, Laisvės alėjos atsinaujinimo. Susidaro užburtas ratas – nieko nedaroma, nes bijoma padaryti klaidų, o kai nieko nedaroma, sukyla baimė ir įtarimai, nes jau pripratome, kad Laisvės alėjoje nėra jokių judesių.
Mačiau „Metropolio“ atnaujinimo projektą, iš esmės jam pritarčiau. Sveikinti reikia verslininkus, kurie nori sutvarkyti, o ne subjauroti Laisvės alėją ar palikti ją trūnyti.“