Lietuva dokumentiniame filme „Nuteistieji. Spąstai „Alfos“ grupei“ buvo pristatoma kaip klestinti Sovietų Sąjungos valstybė, kurioje žmonės gyveno kur kas geriau nei likusiose sovietinėse valstybėse. Tačiau lietuviai to kažkodėl neįvertino.
Dokumentiniame filme dar kartą papasakota, kaip Vilniaus televizijos bokštą ir Lietuvos radijo ir televizijos pastatą 1991 m. užėmę Rusijos elitinio dalinio „Alfa“ kariai buvo nepelnytai apkaltinti civilių gyventojų žudymu.
Pirmadienį nauja melo porcija buvo transliuota per „NTV Mir“. Sutapimas ar ne – žuvę už Lietuvos laisvę buvo niekinami Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse.
Atrodo, kad Rusijos propagandos mašina po skandalo, kuris šių metų pradžioje kilo dėl Pirmojo Baltijos kanalo veiklos, nepasimokė. Tada po vienos laidos, kurioje buvo tvirtinama, kad Sausio 13-ąją patys lietuviai šaudė į savus, buvo apribota šio kanalo veikla.
Kas vyko Sausio 13-ąją?
Filme buvo pateikta naujų ir dar negirdėtų detalių apie tragiškus sausio įvykius. Kai kurios jų iš fantastikos pasaulio. Anot Rusijos televizijos, žmonės prie Vilniaus televizijos bokšto ar Lietuvos radijo ir televizijos pastato valdžios buvo vežami apgaule.
Buvęs sovietų Lietuvos veikėjas Vladislavas Švedas žurnalistams papasakojo esą po Vilniaus apylinkes važinėjo autobusai, į kuriuos buvo viliojami pasilinksminti sostinėje norintys jaunuoliai.
„Buvo specialūs autobusai. Jie važinėjo po Vilniaus apylinkėse esančius kaimus. Privažiuodavo prie kultūros namų, iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje tradiciškai būna šokiai, bei siūlydavo važiuoti į Vilnių į vakarėlį. Prikimšdavo autobusus žmonėmis ir vešdavo prie televizijos bokšto. Veždavo net vaikus iš vaikų namų. Viskas buvo daroma tam, kad sukompromituotų sovietinę armiją“, - pasakojo V.Švedas.
Kita istorija jau girdėta. Vilniuje siautėjusio „Alfa“ dalinio vadovas Michailas Golovatovas tvirtino, kad sovietinės armijos kariai televizijos bokštą ir televizijos pastatą užėmė be kraujo – kariai įsiveržė per galines duris.
Esą po kurio laiko iš kažkur pasipylė šūviai į televizijos bokštą ir televizijos pastatą saugojusius žmones. M.Golovatovas tvirtino, kad jie negalėjo nušauti taikių lietuvių, nes puldami pastatus kariai šaudė tik tuščiais šoviniais.
Nepamiršo ir A.Paleckio
Filme daroma prielaida, kad lavonai prie televizijos bokšto Vilniuje tą tragišką naktį galėjo būti vežami net iš kitų miesto vietų, tai reiškia, kad kai kurie žmonės žuvo ne ten, kur siautėjo sovietų kariai.
Esą aukų reikėjo tam, kad sukompromituoti Sovietų Sąjungą ir paskubinti Lietuvos išsilaisvinimą iš okupacijos.
Kad ši istorija atrodytų įtikinamesnė, Rusijos televizija parodė tris vilniečius (Danguolę Raugalienę, Jaunutį Lėką ir Nikolajų Suščenką), kurie gyvena prie Vilniaus televizijos bokšto. Jie taip pat įtarinėjo, kad savi šaudė į savus, nes esą matė neaiškius ginkluotus tipus ant netoli televizijos bokšto esančių daugiabučių stogų.
Žinoma, kad filmas neapsėjo be liūdnai pagarsėjusio Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio, kuris vėl dalinosi savo įtarimais, kad taikius žmones prie televizijos bokšto žudė patys lietuviai.
Nepaisant to, filmo autoriai piktinosi, kad dėl šių žudynių ir toliau persekiojami „Alfa“ dalinio vadovai ir sovietinę sistemą gynę veikėjai. Tiesa, buvusiam Sovietų sąjungos prezidentui Michailui Gorbačiovui jokie įtarimai kažkodėl nepareikšti. Filmo herojai tikina, kad televizijos bokšto puolimas negalėjo vykti be jo žinios.
V.Švedas įsitikinę, kad dėl Sausio 13-osios įvykių dėl karo nusikaltimų pirmiausia reikia teisti buvusius šalies vadovus: Vytautą Landsbergį, Audrių Butkevičių ir Kazimierą Motieką, kurie žmones kvietė stoti prieš Sovietinę kariuomenę.
Filmo autoriai apgailestauja, kad žlugus Sovietų sąjungai nekalti lietuvių kilmės sovietiniai veikėjai turėjo pabėgti iš šalies ir daugiau negali dirbti ir tarnauti savo tėvynei. Vietoje to, jie priversti slapstytis.
Pasaka, apipinta melu
Filme daug dėmesio skirta Lietuvos kovai dėl nepriklausomybės. Daroma prielaida, kad ją skatino Vakarų valstybių specialiosios tarnybos, kurios buvo suinteresuotos Sovietų Sąjungos žlugimu.
Kai kurie filme minėti faktai buvo apipinti melu. Pavyzdžiui, filmo autoriai teigė, kad Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose, kuriuos laimėjo Sąjūdis, dalyvavo labai mažai žmonių, tačiau tai nesustabdė naujosios valdžios nuo noro atsiskirti nuo Sovietų Sąjungos.
Filmo autoriai Lietuvą pristatė, kaip labiausiai išsivysčiusią Sovietų Sąjungos respubliką. Jai esą buvo skiriama kur kas daugiau pinigų, nei kitiems didelės valstybės kraštams, nes iš Lietuvą buvo bandoma paversti klestinčio socializmo veidrodžiu.
Primename, kad Sovietų Sąjungos dėka Lietuvos teritorija padidėjo trečdaliu. Esą dalis teritorijos buvo išpirkta net iš Vokietijos.
Tuo tarpu dabar, anot filmo, Sovietinė istorija mūsų krašte yra niekinama, nors pastaraisiais metais iš Lietuvos emigravo šimtai tūkstančių žmonių.
Rusijos žurnalistai piktinos, kad Lietuvos žmonės reikalavo nepriklausomybės paveikti propagandos, kurią transliavo valstybinė televizija. Kaip pavyzdys buvo parodytas vaizdas, kai Vilniaus Gedimino prospekte vyksta karinis paradas, o daugybė vilniečių jiems šaukia: "Okupantai".
"Pažiūrėkite, armija, kuri išlaisvino Europą, minioje vadinama okupantais", - piktinosi filmo autoriai.
