Kriminalinės žvalgybos įstatymas neatidėliotinais atvejais, kai iškyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, nuosavybei, visuomenės ar valstybės saugumui, leidžia operatyvinius veiksmus atlikti kriminalinės žvalgybos subjektų vadovų ar jų įgaliotų pavaduotojų bei prokurorų nutarimu. Tokiu atveju sekimą leidę pareigūnai per 24 valandas turi teismui pateikti teikimą, kad veiksmų teisėtumas būtų patvirtintas.
Pasak V.Vasiliausko, tokios nuostatos kriminalinės žvalgybos ir žvalgybos institucijoms leidžia dvi paras, o įskaičiuojant ne darbo dienas kartais ir daugiau, rinkti informaciją apie asmens privatų gyvenimą be motyvuoto teismo sprendimo. „Susidaro galimybės piktnaudžiavimui“, - tvirtina į Konstitucinį teismą dėl to kreiptis siūlantis Seimo "Drąsos kelio" frakcijos narys.
Jis pažymi, kad Konstitucija informaciją apie privatų asmens gyvenimą leidžia rinkti tik motyvuotu teismo sprendimu. „Kitų išlygų Konstitucija nenumato. Tai yra baigtinė nuostata“, - pažymi parlamentaras.
V.Vasiliausko teigimu, vadovaujantis protingumo principu aišku tai, kad jeigu kyla pavojus žmogaus sveikatai, gyvybei, nuosavybei ar valstybės saugumui, tai reikia ne rinkti informaciją apie privatų asmens gyvenimą, o užkardyti asmenų neteisėtą veiką sulaikant juos.
„Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalies nuostata leidžia nusikaltimo vietoje sulaikyti asmenis 48 valandom. Šio veiksmo pilnai pakanka norint eliminuoti netikėtai iškilusį pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ar valstybės saugumui“, - tvirtina Seimo narys.
