„Buvo specialūs autobusai. Jie važinėjo po Vilniaus apylinkėse esančius kaimus. Privažiuodavo prie kultūros namų, iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje tradiciškai būna šokiai, bei siūlydavo važiuoti į vakarėlį Vilniuje“, – melą apie Sausio 13-osios įvykius skleidė Lietuvos veikėjas Vladislavas Švedas, kalbėjęs „NTV Mir“ dokumentiniame filme „Nuteistieji. Spąstai „Alfos“ grupei“.
Šia ištrauka prasidėjo emocingas LRTK posėdis, kuriame susikibo rusiškus kanalus retransliuojantys verslininkai ir komisijos nariai.
„Melas ant melo ir dar pagrįstas melu“, – sakė komisijos narys dr. Mantas Martišius. Šis mokslininkas tyrinėja Rusijos propagandą ir informacinį karą.
Komisijos narių nuomonė dėl „NTV Mir“ dokumentinio filmo buvo vieninga. Net ekspertai, kurių išvadas gavo LRTK, pabrėžė, kad „NTV Mir“ laida skleidžia melą ir žemina Lietuvą.
Žurnalistų etikos inspektorė Zita Zamžickienė sakė, kad pati peržiūrėjo propagandinę laidą. Jos išvados – ta laida yra neobjektyvi, pateikia šališką informaciją apie Sausio 13-ąją, neigia sovietų agresiją, menkina laisvės gynėjų atminimą, kurstoma nesantaika.
Ekspertai pabrėžė, kad ši „NTV Mir“ laida skiriasi nuo Pirmojo Baltijos kanalo laidos „Žmogus ir įstatymas“ tuo, kad šį kartą buvo pakalbinta daugiau pašnekovų ir labiau akcentuotas ne agresijos neigimas, bet laisvės gynėjų menkinimas.
Komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas perskaitė sprendimą, kuriuo įpareigojo retransliuotojus nerodyti tų „NTV Mir“ laidų, kurios sukurtos Rusijoje. Toks sprendimas sukėlė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos vadovo Juozo Jurelionio pasipiktinimą.
Siūlė uždrausti kanalo transliaciją
Dalis komisijos narių ir posėdyje dalyvavę verslininkai siūlė uždrausti Lietuvoje rodyti „NTV Mir“ kanalą, o ne atskiras laidas.
„Tie 700 milijardų dolerių perniek nenueis“, – sakė komisijos narys Algis Matulionis. Jis turėjo omeny Rusijos propagandos sklaida besirūpinančią Kremliaus organizaciją „Rossotruničestvo“, kuriai šiemet buvo padidintas finansavimas. Tai lyg ir rodo, kad Maskva nesiruošia mažinti savo propagandos porcijų.
Kabelinės televizijos asociacijos vadovas J.Jurelionis pabrėžė, kad verslininkai neturi teisinių svertų, kuriais galėtų įpareigoti „NTV Mir“ nutraukti rusiškos produkcijos transliavimą. Jis sakė, kad pagal Visuomenės informavimo įstatymą retransliuotojai neturi teisės kištis į televizijos kanalų turinį.
„Komisija bijo pažeidinėti įstatymus, todėl įpareigojo tai daryti mus“, – po posėdžio piktinosi J.Jurelionis. Verslininkas pabrėžė, kad šiuo sprendimu LRTK atsikratė ryžtingo sprendimo atsakomybės.
„Reikia imtis gerokai griežtesnių priemonių. Komisija turi atlikti daugybę darbų ir uždrausti retransliuoti šitą kanalą, o ne vien programą“, – kalbėjo J.Jurelionis.
Ar tai įmanoma?
Teisininkai pabrėžė, kad esant pakartotiniam pažeidimui galima kreiptis į tą kanalą transliuojančią šalį ir Europos Komisiją, o tada uždrausti rodyti kanalą Lietuvoje. Tad teisinių priemonių uždrausti Lietuvoje rodyti „NTV Mir“ yra. Tiesa, kol kas tai tik pirmas šiurkštus šio kanalo pažeidimas.
Tokiam siūlymui prieštaravo dalis LRTK narių. Jie teigė, kad verslininkai turėtų parodyti savo pilietinę poziciją, kaip rudenį tai padarė retransliuotojai „CGates“.
Kreipėsi į prokurorus
Televizijos ir radijo rinką prižiūrinti komisija taip pat susirūpino Pirmojo Baltijos kanalo laida „Laikas“, „RTR Planeta“ laida „Savaitės žinios“. Dalyje šių laidų buvo sistemingai ir nuosekliai pateisinama Rusijos kariuomenės invazija į Krymą, kurstomas karas, neapykanta, skleidžiama dezinformacija.
LRTK ne tik pradėjo rinkti medžiagą apie propagandines laidas, bet ir kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
„Mes norėjome, kad šituo dalyku susidomėtų ir daugiau valstybės institucijų. Tyrimą atliksime, kiek leidžia mūsų kompetencija, nesvarbu, kokie bus prokurorų sprendimai“, – portalui lrytas.lt tada paaiškino LRTK vadovas E.Vaitekūnas.
Tačiau prokurorai praėjusią savaitę priėmė sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo. Taip pasielgta todėl, kad rusiškose laidose nebuvo pažeidžiamos Baudžiamojo kodekso nuostatos. Pavyzdžiui, Lietuvos įstatymuose nėra numatyta atsakomybė už karo kurstymą, apie kurį buvo rašoma LRTK skunde.
Rinką prižiūrinti LRTK dar nepriėmė sprendimo dėl Pirmojo Baltijos kanalo ir „RTR Planeta“ rodytų propagandinių laidų.
Rusiškų televizijų reitingai auga
Šių metų pradžioje, kai įvyko pirmieji kruvini Maidano sukilėlių ir „Berkut“ susirėmimai, rusiškų televizijų populiarumas Lietuvoje išaugo. Būtent tų televizijų, kurios transliavo propagandines laidas. Tai rodo auditorijos tyrimų bendrovės TNS LT duomenys.
Labiausiai savo auditoriją išaugino Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ valdoma televizija „NTV Mir“, kuri praėjusią savaitę transliavo propagandinę laidą apie Sausio 13-ąją. Praėjusių metų gruodį šio kanalo laidas žiūrėjo 5,3 proc. televizijos žiūrovų, o vasarį – jau 6,1 proc.
Prieštaringai vertinamo Pirmojo Baltijos kanalo auditorijos dalis praėjusių metų pabaigoje siekė 2,7 proc., o šių metų pradžioje – jau 3,3 proc. Lietuvos gyventojų.
Ar tai gali būti susiję su įvykiais Ukrainoje?
„Televizijos auditorijai būdingas sezoniškumas. Televizijos kanalų auditorijos rodikliai kyla rudenį ir žiemą, bet krinta pavasario pabaigoje ir vasarą“, – sakė bendrovės TNS LT projektų vadovė Lina Petraitienė.
Įtakos reitingams turi ir televizijos kanalų pasiekiamumas bei kitos priežastys. Todėl spėjama, kad Pirmojo Baltijos kanalo auditorija buvo sumažėjusi, nes teismo sprendimu buvo apribota Rusijoje pagaminta produkcija ir dėl to sutrumpėjo programos laikas.
Iš viso šiemet keturių pagrindinių Lietuvoje transliuojamų rusiškų kanalų auditorijos dalis siekė 15 proc. Kitaip tariant, 15 proc. viso Lietuvos gyventojų žiūrėto laiko buvo skirta keturiems rusiškiems TV kanalams: Pirmasis Baltijos kanalas, „REN Lietuva“, „RTR Planeta“ ir „NTV Mir“.
