Seimas antradienį priėmė nutarimą, kuriuo kreipėsi į KT dėl
partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio europarlamentaro Rolando
Pakso kandidatavimo galimybių. R.Paksas 2004 metų balandį per
apkaltos procedūrą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Atsisakydamas nagrinėti prašymą KT pažymėjo, kad šiuo
klausimu jau yra pasisakęs 2004 metų gegužės 25 dienos nutarime.
Būtent šiuo nutarimu KT paskelbė, kad asmuo, sulaužęs
konstitucinę priesaiką, daugiau niekada negali eiti pareigų,
susijusių su šios priesaikos davimu.
„Tai, kad prašyme nurodyto teisės akto atitiktis Konstitucijai
jau tirta Konstituciniame Teisme ir tebegalioja tuo klausimu priimtas
Konstitucinio Teismo nutarimas, yra pagrindas atsisakyti nagrinėti
šį prašymą“, - teigiama KT pranešime.
KT pranešime taip pat rašo, kad Seimo prašymas buvo
grindžiamas Lietuvos pareiga įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių
Teismo (EŽTT) sprendimą, kuriuo draudimas R.Paksui po apkaltos iki
gyvos galvos kandidatuoti į parlamentą pripažintas neproporcingu,
argumentuojant Europos Sąjungos teisės viršenybės principu.
Atsakydamas į tokį argumentą KT pažymi, kad konstitucinis
aktas „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“,
kuriuo remiamasi Seimo kreipimesi, yra susijęs su Lietuvos
įsipareigojimų, kylančių iš jos narystės Europos Sąjungoje,
vykdymu, o ne su tarptautiniais įsipareigojimais, kylančiais iš
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija.
Sprendime konstatuota, kad draudimo kandidatuoti būtų galima
atsisakyti tik atitinkamai pakeitus Konstituciją.
R.Paksas komentuodamas KT sprendimą sako, kad Teismas
„atsisakė ištaisyti beveik prieš dešimtmetį padarytą savo
klaidą dėl nustatytų neproporcingų apribojimų iki gyvos galvos
dalyvauti rinkimuose“.
„Niekados nesusitaikysiu, jog iš Lietuvos žmonių būtų
atimti laisvi ir demokratiški prezidento rinkimai,“ -partijos
„Tvarka ir teisingumas“ išplatintame pareiškime cituojamas
R.Paksas.
„Žymiai didesnė žala dabar padaryta Lietuvos demokratijai ir
piliečiams, kurie balsuodami negalės išreikšti savo valios, ką
jiems garantuoja Konstitucija. Pavadinčiau tai savotiška „istorine
klaida numeris trys“, kurią anksčiau ar vėliau teks
ištaisyti,“- sako „tvarkiečių“ lyderis.
Kreipimąsi į KT inicijavę „tvarkiečiai“ tvirtina, kad
draudimas per apkaltą pašalintiems asmenims kandidatuoti prezidento
rinkimuose gali prieštarauti konstituciniam teisinės valstybės
principui bei konstituciniu aktu patvirtintai Lietuvos narystei
Europos Sąjungoje (ES).
Seimo kreipimosi į KT siekė R. Paksas, kuriam kelią į rinkimus
užtvėrė pretendentu jo neregistravusi Vyriausioji rinkimų komisija
(VRK), o vėliau ir skundą dėl šio rinkimų komisijos sprendimo
atmetęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT)
LVAT pažymėjo, jog pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą per
apkaltą už priesaikos sulaužymą iš prezidento pareigų
pašalintas asmuo negali būti renkamas prezidentu. „Kol
Konstitucija nėra pakeista, šis draudimas galioja ir nėra jokio
pagrindo abejoti jo teisėtumu“, - konstatavo teismas.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis laikosi pozicijos,
jog Europos Žmogaus Teisių Teismui draudimą po apkaltos visam
gyvenimui kandidatuoti į parlamentą pripažinus neproporcingu,
Lietuvos teisės aktai su minima nuostata prieštarauja Konstitucijai.
Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad dabartinis
draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento
pareigų atstatydintam R. Paksui yra neproporcingas.
R. Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo
pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino,
kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją,
kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui
suteikė Lietuvos pilietybę.
Prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną.