Lietuvos aukščiausiasis teismas panaikino visus žemesniosios instancijos teismų sprendimus, kuriuose teigiama, kad Pauliai esą patys yra kalti dėl to, kad nukentėjo pirkdami įkeistą butą iš kito asmens.
Bylą persvarstęs Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad visi nesusipratimai kilo dėl aplaidžių notarės veiksmų. Jos veiklą apdraudusios įmonės dabar turės atlyginti visus nuostolius.
Ramybė – po septynerių metų
„Mano šeima pagaliau palikta ramybėje. Dabar tikrai žinosime, kad niekas mūsų neiškraustys į gatvę, jau nebaisu, kad į duris pasibels antstoliai“, – po septynerių metų kovos teismuose vos tramdydama džiaugsmo ašaras kalbėjo 45 metų klaipėdietė Elena Paulienė.
Trijų vaikų motina E.Paulienė dar nežino, ar prašys moralinės žalos atlyginimo, – užsitęsęs teismų maratonas pareikalavo nemažai išlaidų, nervinės įtampos. Per tą laiką moters sveikata sutriko.
Ji labiausiai džiaugiasi, kad jau padėtas paskutinis taškas: „Nesinori prisiminti, ką išgyvenau. Geriau nieko negauti, bet gyventi ramiai.“
Pradangino pervestus pinigus
Dragūnų gatvės kvartale įsigiję naują trijų kambarių butą Pauliai gyveno lyg ant adatų. Sumokėję pinigus už būstą jie staiga sužinojo, kad gali jo netekti, nes skolų už jį SEB bankui nesugrąžino ankstesnis buto šeimininkas 30-metis klaipėdietis Olegas Pinčiukas.
Sumaniusi pirkti SEB bankui įkeistą O.Pinčiuko butą šeima iš „Hansabank“ (dabar „Swedbank“) gavo 345 tūkst. litų paskolą. Sandorio dalyviai sutarė, kad SEB bankas įkeitimo teises ir prievoles perleis bankui „Swedbank“, iškart po to, kai tik O.Pinčiukas grąžins savo skolą.
Pauliai į „Swedbank“ O.Pinčiuko atidarytą sąskaitą pervedė 245 tūkst. litų, bet jis juos pradangino ir negrąžino anksčiau iš SEB banko gautos paskolos butui. Dar 45 tūkst. litų jis iš šeimos buvo gavęs anksčiau.
O.Pinčiukui su delspinigiais buvo priskaičiuota daugiau kaip 251 tūkst. litų skola. SEB bankas neprieštaravo, kad jis įkeistą butą parduotų Pauliams ir naujų pirkėjų pinigais grąžintų paskolą.
Kalinys žadėjo grąžinti skolą
O.Pinčiukui negrąžinus paskolos, Paulių dorai įgytas, bet bankams įkeistas būstas buvo areštuotas – antstoliai kėsinosi iškraustyti šeimą.
Nusikaltęs ir patupdytas už grotų O.Pinčiukas teisme savo skolos SEB bankui neneigė: „Ko jūs norite iš šių žmonių – įsikėlė į butą ir tegul ten gyvena. Iš jų gautus pinigus išleidau, praturtėjęs atsiskaitysiu.“
SEB bankas grasino parduoti įkeistą butą, kuriame gyvena jam pinigus sumokėję Pauliai, bet šeima negalėjo atlyginti kalinio skolų šiam bankui.
Nors Pauliai mokėjo įnašus, teismas areštavo butą ir įspėjo, kad per mėnesį jis gali būti parduotas iš varžytynių už O.Pinčiuko skolas.
Banko nurodymas – nė motais
O.Pinčiuko paprašytas SEB bankas leido įkeistą butą parduoti Pauliams, jeigu skolininkas dalį už jį gautų lėšų (245 tūkst. 478 litus) perves šiam bankui į nurodytą sąskaitą.
Tačiau sandorį tvirtinusi klaipėdietė notarė Aldona Kundrotienė sutartyje kažkodėl įrašė, kad Pauliai pinigus už parduodamą butą turi pervesti ne SEB bankui, o O.Pinčiukui į asmeninę sąskaitą „Swedbank“.
Aferistui tik to ir reikėjo – pasiėmė ir iššvaistė pervestus pinigus. Pardavęs butą važinėjo nauju automobiliu „Honda Civic“, kol per avariją jį sudaužė. Po to įkliuvo už nusikaltimus.
Notarės atsakomybės neįžvelgė
Pateikę ieškinį notarės veiksmų draudikams Pauliai atitolino varžytynių grėsmę, tačiau teismai A.Kundrotienės veikloje jokių klaidų ir pražangų neįžvelgė. Ieškinius atmetė ir Apeliacinis teismas – esą pora negali reikalauti žalos atlyginimo iki varžytynių, kol jos dar nepatyrė.
Draudikai visą kaltę vertė bankams – esą jie pirkėjams neišaiškino būsto dvigubo įkeitimo sandorio schemos, nebuvo pakankamai dėmesingi savo klientams, todėl yra atsakingi už galimus nuostolius.
„Galimi ar būsimi nuostoliai nėra pagrindas civilinei atsakomybei. Kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis, apsvarstyti galimus veiksmų padarinius“, – ne notarės, o buto pirkėjų ir bankų atsakomybę įžvelgė klaipėdietis teisėjas Alvydas Žerlauskas.
Pauliai dar tikėjosi ikiteisminio tyrimo dėl galimo O.Pinčiuko nusikaltimo – sukčiavimo užvaldant didelės vertės svetimą turtą.
Tačiau vyro, kuriam A.Kundrotienė padėjo susišluoti nemenką pinigų sumą už klastingai parduotą butą, veiksmai teisėsaugininkams įtarimų nesukėlė – esą buto pirkėjams, o ne notarei tąkart pristigo atidumo.
Padėjo pinigus ant lėkštutės
„Sandorį rengė valstybės tarnautojai prilyginta notarė. Negi ir ją galima lengvai apvynioti aplink pirštą?“ – stebėjosi E.Paulienė.
A.Kundrotienės parengtoje sutartyje šeimai „Swedbank“ suteikta paskola kaip ant lėkštutės padėta nesąžiningam SEB banko klientui O.Pinčiukui.
„Lietuvos ryto“ paklausta, ar tokius sandorius ji siūlanti ir kitiems pirkėjams, notarė į kalbas nesileido: „Jeigu bus pripažinta, kad ši sutartis ydinga, nuostolius padengs draudikai.“
Policijoje apklausta A.Kundrotienė tvirtino, kad jos parengta buto pirkimo ir pardavimo sutartis, kuria pasinaudodamas O.Pinčiukas įklampino į bėdą Paulius, yra teisėta, galiojanti, pasirašyta abejų šalių.
Kodėl nevykdė banko nurodymo?
Sąžiningai įgyto buto Pauliai negalėjo įkeisti, nuomoti, perleisti kitiems asmenims ar padalyti, ką nors jame keisti, naikinti, kaip nors apsunkinti jo pardavimą. Sutuoktiniai buvo pripažinti ne nupirkto buto šeimininkais, o tik bankams įkeisto daikto saugotojais.
Pauliai iki šiol nesupranta, kodėl A.Kundrotienė pro pirštus žiūrėjo į raštą, kuriame nurodyta, kad buto pirkėjų pinigus reikia pervesti į SEB banko ar notaro depozitinę sąskaitą, o ne tiesiai į rankas O.Pinčiukui.
„Manėme, kad juristė geriau išmano teisės aktus. Juk mes pirmą kartą pirkome būstą, o ne arklį iš čigono rankų“, – kalbėjo E.Paulienė.
Kodėl A.Kundrotienė neatsižvelgė į SEB banko nurodymą, kad O.Pinčiukas gali parduoti įkeistą butą tik tuomet, kai pirkėjų pinigai bus pervesti į šį banką jo skolai padengti? Gal teisėsaugininkai galėtų pasakyti?
Po to SEB bankas siekė kuo greičiau parduoti įkeistą Paulių butą ir taip padengti O.Pinčiuko skolas.
Natarei pristigo rūpestingumo
Aukščiausiasis teismas nusprendė, kad ne A.Kundrotienės, o buto pirkėjų ir bankų atsakomybę akcentavę žemesniųjų instancijų teismai netinkamai taikė Notariato įstatymo normas, pažeidinėjo proceso teisės normas, nesistengė ištirti visų reikšmingų šio civilinio ginčo aplinkybių.
Paaiškėjo, kad A.Kundrotienė šiuo atveju netinkamai vykdė savo pareigą išaiškinti atliekamų veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie norėjo juos atlikti.
Būsto pirkimo ir pardavimo sutartį rengusi notarė nesilaikė privalomų rūpestingumo ir atidumo reikalavimų – iki galo neužtikrino pirkėjų ir hipotekos kreditoriaus teisių, dėl kurių atsirado žala.
