Dabar tai tikrai gausiu lupti jei ne nuo žmonos, tai nuo dukros, kuri tikėjosi juo važinėti, kai tik įsigis vairuotojo pažymėjimą. Bet nesu toks šykštuolis, kad galėčiau atimti iš draugų malonumą pasidžiaugti svetima bėda, todėl pirmiausiai pabendrinu savo žioplumo rezultatų nuotrauką interneto socialiniuose tinkluose ir stebėjau, kaip sparčiai ilgėja paspaudusiųjų „Patinka" sąrašas.
Didžiausias ir populiariausias tinklas Facebook" tokiu tapo dar ir todėl, kad jame yra tik tas, mano jau minėtas ženkliukas „Patinka" su iškeltu nykščiu ir nėra „Nepatinka". Nepatinkantį vaizdą ar įrašą galiu tiesiog ignoruoti, paslėpti, jei jau jis ypatingai įžeidžia, arba užblokuoti jų platintoją.
Klausydamasis diskusijų apie galimybę Lietuvoje kaip nors uždrausti propagandinius rusiškos kilmės televizijos kanalus arba apriboti jų galimybes skleisti dezinformaciją ir skaitydamas Žurnalistų etikos inspektorės tarnybos išvadą dėl jų programų turinio įvertinimo, vis aiškiau pradedu suvokti, kokį beprasmį darbą jie daro.
Tarnybos ekspertai po vieną nagrinėjo „PBK Lithuania“ laidos „Laikas“, „RTR Planeta“ laidos „Savaitės žinios“ ir „NTV Mir“ dokumentinio filmo „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa", konstatuodami, kad jose „paskelbta informacija yra propagandinė, sąmoningai klaidinanti (dezinformacija)", be to, „kursto nesantaiką ir karines nuotaikas".
Remdamiesi Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės išvada, teismai galės bent kuriam laikui stabdyti šių trijų televizijų transliacijas Lietuvoje. Tas terminas pasibaigs, ir ką darysime toliau? Virginijus Mičiulis straipsnyje „Srutose murdomi bedančiai" juokauja, kad Kremliaus ruporai taip išleidžiami trijų mėnesių kūrybinių atostogų, „kad pailsėję ir atsigavę su naujomis jėgomis kibtų į darbus."
Net jei juos pavyktų išvyti iš Lietuvos visiems laikams, lieka neatsakytas vienas svarbus klausimas - kas užimtų jų vietą? Kas pasidalins rusakalbę arba jokių užsienio kalbų, išskyrus rusų, nemokančią žiūrovų auditorijos dalį? Tik nesakykite, kad jie visi puls žiūrėti „Panoramą", „Reporterį" ir dešimtmečio senumo rusiškų „Mentų" serijas.
Visas rytinis Lietuvos pakraštys, kuriame susitelkusi didelė lenkiškai ir rusiškai kalbančių mūsų bendrapiliečių dalis, patenka į nekoduotos Baltarusijos skaitmeninės antžeminės televizijos transliacijos zoną. Pasienyje iš baltarusiškų siųstuvų atkeliaujantis signalas gerokai stipresnis už lietuvišką. O ten - 8 kanalai, tarp kurių tie patys rusiški NTV, RTR su baltarusiškais reklamos intarpais. Ir pora nacionalinių, per kuriuos būtinai sužinosite, jog Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo baltarusių valstybė, o dabartiniai lietuviai atsirado XIX a. pabaigoje XX a. pradžioje.
Išvadavę nuo propagandinių Rusijos televizijos kanalų bent Vilnių ir Klaipėdą, privalome rusakalbiams žiūrovams pasiūlyti patraukią alternatyvą. Kurti rusišką nacionalinio transliuotojo kanalą neturime nei lėšų, nei išteklių, bet užmirštame, kad panašių bėdų turi ir Latvija bei Estija. Ten rusakalbių gyventojų dalis gerokai didesnė, negu Lietuvoje. O per visas tris šalis susidaro jau visai padoraus dydžio auditorija.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos nacionaliniams transliuotojams drauge pavyktų sukurti bendrą rusišką televizijos kanalą, skirtą šių šalių rusakalbiams, kurį būtų galima transliuoti drauge su kitais nekoduotais antžeminės skaitmeninės televizijos kanalais. Panašiu regioniniu principu juk bando veikti „Pirmasis Baltijos kanalas", tik jo stuburą sudaro importuota iš Rusijos produkcija.
Nekalbu apie propagandinį atsaką prieš rusišką propagandą, bet tik apie objektyvių žinių sklaidą. O naujienas apie įvykius Taline ir Rygoje mielai pažiūrėtų ir vienas kitas rusiškai suprantantis lietuvis.
Juk kartais išklausome LRT radijo žinias rusų kalba, kuriose glaustai ir objektyviai pristatomi mūsų šalies įvykiai. Trijų šalių rusakalbė auditorija būtų patraukli reklamos užsakovams, o trims šalims išdalinta papildomo finansavimo našta neatrodytų tokia sunki, jeigu suvoktumėm, kad tik tokiu būdu galime užsiauginti pilietišką rusakalbių bendruomenę.
