V.Landsbergis klausia, kodėl santykiai su Lenkija ėmė blogėti

Taip buvęs Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas V.Landsbergis komentavo Lenkijos Senato pirmininko Bogdano Borusewicziaus antradienį Vilniuje išsakytas mintis, esą po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Sąjūdžio ideologai atkūrė prieškaryje vyravusį priešiškumą Lenkijai.

„Aš manau, kad tai neatitinka tikrovės. Atkuriant Lietuvos Respubliką po Sovietų Sąjungos, mūsų santykiai buvo labai geri, nieko panašaus į tai, kad būtų norima atkurti prieškarinius modelius“, - BNS antradienį sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų garbės pirmininkas, Europos Parlamento narys V.Landsbergis.

Jis priminė, jog su Sąjūdžio delegacija pats vyko į Varšuvą, kur buvo pasirašyti dokumentai dėl Lietuvos-Lenkijos santykių. Tačiau dvišaliams santykiams, pasak jo, kliudė Vilniaus krašto vietos savivaldybių atstovai.

„Aišku, mes turėjome prieš akis tikrovę, kad dalis Lietuvos lenkų buvo veikiami senosios komunistinės nomenklatūros. Ta nomenklatūra buvo rajonų savivaldybių valdžia. Jie kalbėdavo lenkų vardu ir tai nebuvo draugiškas kalbėjimas atkurtos Lietuvos adresu. Bet Lietuva stengėsi palaikyti tolerantiškus santykius, minkštinti juos, neatsakant į išpuolius“, - sakė V.Landsbergis.

„Su šia valstybe santykiai buvo labai geri ir nepažeidžiami. Klausimas, kodėl tam tikru metu jie pradėjo blogėti. Matau vieną atsakymą: jie buvo specialiai bloginami“, - pridūrė ilgametis konservatorių vadovas.

Apie prieškarinio ideologijos atkūrimą Lietuvoje B.Borusewiczius pareiškė per paskaitą Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute.

„Lietuva, statydama savo valstybingumą - profesorius Vytautas Landsbergis buvo Lietuvos valstybingumo instruktorius - atkūrė jį kartu su prieškario ideologija.

Prieškaryje ji buvo visiškai suprantama, nes buvo konfliktas dėl Vilniaus, tačiau pokaryje ta ideologija jau yra visiškai nepagrįsta. Bet ji buvo kažkokiu būdu atkurta. Manau, tai yra (blogų santykių) priežastis“, - sakė Lenkijos Senato pirmininkas, kalbėdamas apie dvišalius Lietuvos- Lenkijos santykius.

Kalbėdamas su BNS, V.Landsbergis taip pat sakė, kad prieš savaitę socialdemokratų pasiūlyti teisės aktų pakeitimai, kurie leistų rašyti pavardes asmens dokumentuose nelietuviškais lotyniško alfabeto rašmenimis, nebūtinai padėtų dvišaliams santykiams.

„Tie įstatymai galėtų padėti, galėtų dar labiau paaštrinti santykius, sunku pasakyti, kaip jie būtų svarstomi, su kokiais komentarais, kokie tikslai ryškėtų“, - sakė jis.

V.Landsbergio teigimu, susipriešinimą galėtų paskatinti įstatymai, kurie leistų nelietuviškai rašyti vietovardžius tautinių mažumų gausiai gyvenamose vietovėse.

„Kokios būtų tokios dalies Lietuvos išskyrimo, kad čia kitokia Lietuva, psichologinės pasekmės, nedrįsčiau spėlioti. Tuo labiau, jei savivaldybių valdžia pradės nurodinėti ir įsakinėti, kaip kas turi būti rašoma. Juk yra gana lietuviškų regionų ir toje rytų Lietuvoje, kur jei kas nors pradės primesti vietovardžių rašymą ne tik lietuviškai, gali būti ir nepatenkinti, ir suerzinti“, - sakė jis.

Tuo tarpu Lenkijos Seimo pirmininkė Ewa Kopacz sprendžiant tautinių mažumų klausimus Lietuvoje siūlo vadovautis lenkišku įstatymu.

Antradienį lenkų tautinės mažumos padėtį Lenkijos parlamento vadovė aptarė susitikusi su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.

„Kalbėjome apie dalykus, kurie svarbūs Lenkijos parlamentui ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijai. Tai nėra paprasti pokalbiai, kadangi esant tokioj padėty reikia atsižvelgti į visas aplinkybes, bet panašiai kaip ir Lenkijoje aš mėgstu garsiai įvardyti tuos dalykus, todėl ir čia kalbėjau labai atvirai“, - po susitikimo su L.Graužiniene žurnalistams sakė E.Kopacz.

„Aš paprašiau labai konkrečių sprendimų, susijusių su lenkų padėtim Lietuvoje, paprašiau laikytis Europos Tarybos konvencijos, kurią pasirašė Lietuva, taip pat kaip ir Lenkija. Tos konvencijos pasirašymo dėka vokiečių tautinė mažuma Lenkijoje gali laisvai savo pavadinimus rašyti dviem kalbom, turi taip pat savo atstovus Lenkijos parlamente, man atrodo, kad vokiečiai pas mus jaučiasi kaip pas save namuose“, - kalbėjo Lenkijos atstovė.

Priimant Tautinių mažumų įstatymą E.Kopacz siūlė Lietuvoje vadovautis lenkišku pavyzdžiu. „Aš tiesiog pasiūliau, kad jeigu būtų sunkumų kuriant Tautinių mažumų įstatymą, mes galime padėti pateikdami įstatymą, kuris priimtas pas mus, aišku, nereikia jo kopijuoti, bet galima vadovautis“, - sakė E.Kopacz.

Ji taip pat prašė L.Graužinienės perduoti prašymą premjerui dėl Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslovui Daškevičiui skirtos baudos sustabdymo. „Taip pat kalbėjau apie tą žmogų,kuris yra Lietuvos pilietis, bet lenkų ilmės, ir kuris buvo nubaustas už tas lenteles dviem kalbom, paprašiau Seimo atstovų pasikalbėti rytoj su premjeru, kad perduotų mano prašymą dėl šitos baudos sulaikymo“, - sakė Lenkijos Seimo pirmininkė.

„Buvo labai geras pokalbis, mes priėjom išvados, kad abi šalys turi gerinti santykius tarp Lietuvos ir Lenkijos“, - savo pasisakymą žurnalistams po susitikimo su Seimo pirmininke baigė Lenkijos parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė L.Graužinienė po susitikimo žurnalistams sakė informavusi Lenkijos kolegę, jog Seime šiuo metu svarstomas Tautinių mažumų įstatymo projektas, tuo tarpu dėl baudos B.Daškevičiui pažymėjo, kad Konstitucija politikams neleidžia kištis į teismų darbą.

„Politikai pagal Konstituciją negali kištis į teismų darbą, bet mes galime diskutuoti su Vyriausybės atstovu, ar tikrai tas laikas esant tokiai geopolitinei situacijai aštrinti dar ir vidaus politikos klausimais, aš manau, kad rytoj apsikeisime nuomonėmis su premjeru ir kitais koalicijos partneriais“, - į klausimą, kaip reagavo į prašymą stabdyti baudą B.Daškevičiui, sakė L.Graužinienė.

Ji taip pat vylėsi, jog Seime bus rastas kompromisas ir priimtas Tautinių mažumų įstatymas. „Įstatymas svarstomas Seime, aš informavau Lenkijos parlamento pirmininkę, kad įstatymo pateikimai padaruti, Seimas svarsto, ir mes pagal Seimo darbo grafiką priimsime tuos įstatymus“, - kalbėjo L.Graužinienė.

Klausiama, ar garantavo Lenkijos kolegei Tautinių mažumų įstatymo priėmimą, Seimo pirmininkė pažymėjo turinti tik vieną balsą. „Seimo pirmininkas turi vieną balsą, kai priiminėjami įstatymai, bet aš patikinau, kad valdančiųjų partijų vadovai svartė šį klausimą ir mes ieškome kompromiso, kad įstatymas gintų visų tautinių mažumų teises“, - sakė parlamento vadovė.

Anksčiau skaitydama pranešimą Seime vykusioje Europos Sąjungos parlamentų pirmininkų konferencijoje E.Kopacz paminėjo tautinių mažumų politiką, sakydama, kad ji negali būti diskriminacinė.

„Norėčiau atkreipti dėmesį į tautinių mažumų teisių įgyvendinimą - bet kokios valdžios veikla demokratinėje valstybėje tautinių mažumų atžvilgiu neturi būti diskriminacinė“, - skaitydama pranešimą sakė Lenkijos atstovė.

Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruosius kelerius metus buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų situacijos.

Varšuva remia Lietuvos lenkų politikus, kurie reikalauja, kad lenkiškais rašmenimis būtų galima rašyti pavardes dokumentuose ir vietovardžių pavadinimus.

Seime svarstomas Tautinių mažumų įstatymo projektas, kuriuo siūloma leisti dvikalbes lenteles tautinių mažumų gyvenamose teritorijose, bet dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai jį sukritikavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė bei Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimo išvakarėse socialdemokratai taip pat užregistravo įstatymo projektą, kuris leistų vardus ir pavardes rašyti originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis, naudojant ir tokias raides kaip w, kurių nėra lietuvių kalbos abėcėlėje.

Pernai gruodžio 23 dieną Vilniaus apygardos teismas sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdančiam Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui B.Daškevičiui skyrė po 100 litų baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną. Teismo sprendimas nevykdomas nuo 2008 metų rugsėjo, todėl susidarė 43 tūkst. 400 litų bauda. Ji kol kas nesumokėta.