Trejus metus rengtas projektas žengia pirmuosius žingsnius.
Iš JAV į Vilnių atvykęs Pitsbergo universiteto Medicinos centro prezidentas Charlesas Bogosta tikino, kad nauja ligoninė po kelerių metų turėtų iškilti Vilniuje ir priimti pirmuosius pacientus.
Ne paslaptis, kad daugelis garsių klinikų dairosi turtingų pacientų reklamuodamos savo paslaugas. Plėtros modelis, kurį pasirinko Pitsbergo universiteto medicinos centras, iš esmės yra kitoks. Italijoje, Airijoje ir Kazachstane įkūrę centrus, amerikiečių medikai iš viso Rytų Europos regiono pasirinko savo partnere Vilniuje esančią GK kliniką.
Jie žada sėkmingą modelį pakartoti ir Lietuvoje, skatindami medikų bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi, o ne siekdami vien konkuruoti.
30 metų skyręs medicinos vadybai, o pastaruosius 16 metų – vien onkologinės pagalbos plėtrai Ch.Bogosta pirmą kartą viešėjo Vilniuje.
Jis pripažino, kad kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų esanti Lietuva gali pritraukti pacientų iš aplinkinių valstybių ir ateityje tapti regiono lydere.
Nauja ligoninė garsintų Lietuvos vardą visame pasaulyje, nes medicinos mokslininkai bendradarbiautų įvairiose srityse, skatintų naujus tyrimus, į kuriuos įsitrauktų JAV, Vokietijos ir Lietuvos universitetinės ligoninės.
90 mln. litų kainuojantis pirmasis ligoninės korpusas Vilniuje turėtų iškilti jau 2016 metais, jame būtų apie 100 lovų. O antrajame korpuse, kuris kainuotų apie 150 mln. litų, turėtų būti apie 200–300 lovų.
– Kaip jūsų akiratyje atsidūrė Lietuva? Kodėl jums svarbu įkurti naują ligoninę čia? – vakar pasiteiravau Ch.Bogostos.
– Tai lėmė mūsų partnerystė su GK klinika, mes įsitikinome, kad Lietuvoje būtina onkologinės pagalbos plėtra.
Pitsbergo universiteto Medicinos centras – viena didžiausių integruotų gydymo įstaigų JAV. Mes suinteresuoti plėtra į kitas šalis, todėl Lietuva – mūsų strateginė partnerė.
– Kurioje onkologijos srityje per pastarąjį dešimtmetį jūsų centras pasiekė didžiausią pažangą?
– Tai chemoterapija, kuri yra gerokai aukštesnio lygio, taip pat radioterapija ir piktybinių auglių diagnostika.
Mes taip pat taikome patobulintą auglių gydymą, kai skiriamas itin tikslus švitinimas.
O daugiausia chirurginės onkologijos laimėjimų susiję su metodais, kurie tausoja paciento organizmą, nes taikomi minimaliai invaziniai metodai.
Taip pat kur kas daugiau galimybių gydant ligonius atvėrė robotų chirurgija.
– Lietuvoje gyvena mažiau nei trys milijonai žmonių.
Ar nėra rizikos, kad tokia maža rinka iš pradžių gali sukelti tam tikrų sunkumų privačiam verslui medicinoje?
– Vakarinėje Pensilvanijos dalyje, kurioje įsikūręs Pitsbergo universiteto Medicinos centras, gyvena šiek tiek daugiau nei trys milijonai žmonių. Tuo požiūriu esame panašūs į Lietuvą. Tokia rinka mums priimtina, nes mes žinome, kaip joje elgtis.
Kita vertus, jei rinka labai didelė, būna nelengva pasiekti didelių laimėjimų, nes yra kur kas daugiau veiksnių, į kuriuos būtina atsižvelgti, kitaip sakant, sunkiau juos kontroliuoti ir suvaldyti.
Atėję į nedidelį regioną, galime pasiekti, kad sumažėtų visų gyventojų sergamumas ir mirštamumas.
– Medicina neįsivaizduojama be šiuolaikinių technologijų. Ką norėtumėte taikyti Lietuvoje?
– Mūsų centras specializuojasi telemedicinoje (informacija apie operacijas, ligonio būklę perduodama vaizdo kameromis. – Red.)
Aš manau, kad ši sritis prigytų Lietuvoje.
Lietuvos sostinėje būtų galima įkurti centrą, kuris jungtų šalies ligonines.
Manau, telemedicinos, teleradiologijos, telepatologijos ir audinių mėginių analizės, netgi intensyviosios terapijos paslaugos, kurios būtinos pooperaciniam gydymui, galėtų būti sutelktos bendradarbiaujant įvairių sričių specialistams.
Mes galėtume stebėti paciento būseną per atstumą ir lyginti jo sveikatos duomenis.
Pateiksiu dar vieną pavyzdį – mūsų centras bendradarbiauja su bendrove „General Electric“, o tai viena didžiausių medicinos įrangos gamintojų JAV. Mūsų partnerystė su bendrove „General Electric“ padėtų įdiegti Lietuvoje pažangias technologijas.
– Ką sakote skeptikams, kurie ragina palaukti ir taikyti brangiausias technologijas tik tada, kai patvirtinamas jų efektyvumas, nors tai gali užtrukti kelerius metus?
– Kur kas daugiau rizikos delsti ir laukti, ypač jei tai susiję su onkologinėmis ligomis. Būtina kuo anksčiau taikyti diagnostikos metodus, nes tai garantuoja mažesnį mirštamumą.
Kai įžengėme į Italiją ir Airiją, šių valstybių vyriausybės taip pat skundėsi, kad šiuolaikinė medicina labai brangi. Tačiau investicijos greitai atsipirko, nes buvo išsaugota daugiau gyvybių.
– Kuo jūsų investicinis projektas skiriasi nuo kitų tarptautinių projektų?
– Gydytis Lietuvoje yra kur kas pigiau nei užsienyje, todėl jūsų ligoniams nereikės niekur išvykti.
Mes sieksime, kad į Lietuvą atvyktų kuo daugiau žmonių gydytis, vadinasi, šalis gaus daugiau pajamų iš medicinos paslaugų.
Didžiuojasi trimis Nobelio premijos laureatais
* Pitsbergo universiteto Medicinos centras garsėja savo absolventais – net trys jų yra tapę Nobelio premijos laureatais.
* Tai – vienas iš dešimties geriausių pasaulyje medicinos centrų, jungiantis 20 ligoninių, kuriose dirba apie 54 tūkst. medikų, jame yra 400 operacinių ir gydytojų kabinetų, 4733 pacientų lovos.
* Šis garsus medicinos centras plečia veiklą Airijoje, Kazachstane, Italijoje.
* Kaip galimą investiciją Rytų Europoje ir Baltijos šalyse centras pasirinko Lietuvą.
