Bliuzo ar propagandos klasika?

Praėjusi savaitė buvo sėkminga, kaip niekad. Pradžioje dingo piniginė, pabaigoje – vaizdas kompiuterio ekrane. Dėl pirmojo net apsidžiaugiau, nes gavau dingstį pasikeisti senstančius dokumentus. Antroji sėkmė lėmė tai, kad per savaitgalį suskaičiau tris knygas.

Daugiau nuotraukų (1)

Liucija Lenkauskaitė

Apr 14, 2014, 3:59 PM, atnaujinta Feb 14, 2018, 4:25 PM

Tačiau čia ne apie tai. Sėkmingosios savaitės viduryje įsijungti atsisakė ir mano išmanusis telefonas. Nebesusikalbėjome. Tai paskatino mane savo naujojoje – senojoje „Nokia“ savaitgalį įsijungti radiją. Fonui, kad smagiau skaitytųsi.

Matyt, senstu, bet kitokia muzika, nei bliuzas, mane jau erzina. Tad iškart susiradau klasiškai skambančią lietuvišką radijo stotį ramiu pavadinimu. Muzika šauni, širdį glosto.

Taip skaičiau kelias valandas, kol suklusau. Akis nuo knygos pakelti, ir bukai įsistebeilyti į radiją transliuojantį telefoną privertė kas kokį pusvalandį skelbiamos „Naujienos“. Ko tik nesužinojau!

Pavyzdžiui, Rusijos mokslininkai su konkursą laimėjusiais vaikais greitu metu leisis į Šiaurės ašigalį. Vaikai ne šiaip kokie, o neįgalūs. Žodžiu, sveikintina rusų iniciatyva, graži specialių poreikių reikalaujančių vaikų integracija į šalies pasiekimus.

Kita gera ir graži naujiena – Niujorko „Christie's“ aukcionas rusų dekoratyvinio taikomojo meno eksponatus tikisi parduoti net už du milijonus dolerių. Rusų dekoratyvinis taikomasis menas kolekcionierių yra tiesiog graibstomas.

Bliuzo radijo stotis pažėrė ir kitų nuostabių Rusijos pasiekimų: jų specialiosios pajėgos „likvidavo“ čečėnų separatistų karo lauko vadą Doku Umarovą, „kurio darbų sąraše – šimtai aukų“. Pasaulis tapo saugesnis. Net lengviau atsikvėpiau.

Dar labiau mane nuramino žinia apie Indijos ir Rusijos sėkmingai išbandytą naują kovinę raketą „Brahmos“. Tris kartus garso greitį viršijanti raketa (šiuo metu – greičiausia pasaulyje) padės gintis nuo kitų šalių keliamų grėsmių.

Kalbant apie Indiją ir kitų šalių keliamas grėsmes... Sužinojau, kad JAV kišasi į Indijos demokratiją ir stengiasi pakreipti būsimų rinkimų į parlamentą rezultatus.

Taip pat JAV finansuoja ir kai kurių teroristinių Artimųjų Rytų grupuočių veiklą. Taip ši Vakarų valstybė aštrina padėtį regione, kuriame šiuo metu kaip tik vyksta taikios Irano ir Pakistano karinės pratybos. Galbūt todėl Rusijos dujų ir naftos kompanijos planuoja pereiti prie atsiskaitymo su užsieniu nuo dolerių prie rublių. Doleris nėra patikima valiuta. Gudrus rusų sprendimas.

Tačiau problemų yra ir arčiau Europos. Pavyzdžiui, Gruzijai nesiseka sugaudyti ir nubausti buvusios prezidento Michailo Saakašvilio valdžios sėbrų.

Užtat į Ukrainos prezidento postą besibalotiruojantis Jurijus Boiko – vienas labiausiai patyrusių kandidatų. Nors seniau ir priklausė Regionų partijai, šiuo metu jis yra nepriklausomas kandidatas.

Visgi padėtis Ukrainoje kelia nerimą. Dėl to Moldovos armijoje paskelbta sustiprinta kovinė padėtis. Šalyje juk stiprėja antirusiškos nuotaikos, o įvykiai Ukrainoje rodo, kad antirusiškos nuotaikos prie gero nepriveda.

Išklausiusi „Naujienas“, pagalvojau – nors apsivožk, nematau, kuo tas Putinas visiems atrodo toks blogas! Gal ir gerai, kad dokumentai dingo... Pasiprašysiu „teisingos“ pilietybės!*

*Tai, kad ši radijo stotis retransliuoja rusiškas žinias, o dar tiksliau – Rusijos atsiunčiamas atrinktas žinutes, girdėjau jau prieš kokius penkerius metus. Naiviai galvojau, kad PBK, NTV, RTR kanalų situacijos ir Ukrainos įvykių fone tai jau seniai pasikeitę. Klydau.

Iš kitos pusės, tas „Naujienas“ pasiklausyti buvo verta. Subtiliai jaučiasi Azijos ir Rytų-Vakarų pulsas. To, kad Rusija itin simpatizuoja Indijai, ar gana atsargiai laikosi Kinijos atžvilgiu dėl pastarosios santykių su JAV, taip paprastai neįskaitysi užsienio agentūrų naujienų sraute.

Įdomiausia žinutė buvo apie Moldovą ir Bulgariją. Pastaroji skelbė, kad bulgarai nori per jų šalį einančiam tranzitiniam Rusijos naftotiekiui suteikti tarptautinį statusą. Tai reiškia, kad Rusijai nebereiktų mokėti mokesčių. ES tokiam sumanymui, esą, nepritarė. Žinutė skelbė, kad sumanymas bus persvarstytas, kai po rinkimų pasikeis Europos valdžia.

Ar toks dėmesio atkreipimas į Moldovą ir Bulgariją rodo Rusijos ateities planus Rytų Europos regione? Svarstant atsakymą, telieka sekti įvykius Donecke ir kituose sužeistos ir vis dar draskomos Ukrainos miestuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.