Norėčiau būti tokia laidų kūrėja, kuri galėtų ateiti į darbą apie vienuoliktą ryto, „nes vakar buvo žiauriai čiotkai „Lofte”.
Čia jokio sarkazmo nėra, tik pastebėjimas, kad „Lofto” programa jauniesiems laidų kūrėjams yra stiprus dirgiklis, smarkiai koreguojantis kitos dienos ritmą.
Tuomet išsivirčiau kavos, atsisukčiau mineralinio vandens butelį, atsiversčiau feisbuką. O tada jau pradėčiau „dirbti”.
Manau, kad lengvai galėčiau dirbti mažiausiai dviejose pramoginėse laidose. Pirmiausia, žinoma, su prodiuseriu susitarčiau, kad mano atlyginimas (nors ir labai nedidelis) priklausytų nuo kiekybės. O tada jau laikykitės!
Nesvarbu, kokia tema rengčiau laidą. Man niekas nėra nei sunku, nei sudėtinga, nes turiu savo fabulą, raidę, tokį „know how” (iš anglų kalbos – praktinės patirties. – Red.).
Pirmiausia iškeliu klausimą ir būtinai – labai skandalingą. Pavyzdžiui, ar tiesa, kad Mia išgeria net keturis puodelius kavos per dieną? Arba – ar gali būti, kad Vaidas Baumila naudoja ramunėlių skonio dantų pastą? Ir – pirmyn!
Skambinu žmonėms iš savo sąrašo ir filmuoju. Nesvarbu, kuria tema. Žinau, kad bet kurią iš jų pakomentuos mano ištikimiausia geidžiamiausių komentatorių armija, pradedant nuo interneto sensacijos. Garantuota „ledinė” nuomonė – nuo kūdikių įklotų iki didžiojo sprogimo teorijos.
Tada imuosi projekto „Kažkokios”. Čia irgi nesvarbu, kas ką kalba ar bando kalbėti. Nesvarbu ir tai, kad niekas nieko taip ir nepasako. Juk vis tiek niekas nesiklauso. Čia visas dėmesys sutelktas į stovėseną. O žiūrovams įdomiausia – kaip įmanoma taip stovėti.
Kalbėtis su tomis „Kažkokiomis” dabar triskart įdomiau, nes jos į savo grupę įtraukė pasiklydusį pramogų verslo tyruose čempioną, kuris (kas galėtų paneigti?) per treniruotę pylė galva į grindis ir dabar nesupranta, kad į jį, kasdien rodomą per televiziją, visi rodo pirštais.
Su jais visais palaikau ypač šiltus santykius. Galiu jiems paskambinti, kai kas nors atsisako dalyvauti laidoje dėl to, kad iškėliau per aštrią temą.
Jie išsyk viską mes ir atlėks per tris minutes. O ir mokėti jiems nereikės. Apskritai mes, televizininkai, mokėti nemėgstame, todėl kartais visi mano išvardyti etatiniai pagalbininkai net veda laidas. Turbūt jau supratote kodėl.
Turiu ir dar vienos grupės merginų telefono numerius. Bet toms skambinu dažniau prabangos ir grožio klausimais, nes kitomis temomis su jomis diskutuoti sunku. Vis tiek lyg užsuktos grįžta prie grožio ir prabangos, nors tu ką. Girdėjau gandų, jog vieną iš tos grupės ištrenkė dėl to, kad atėjo į filmavimą be dolčegabanos maišelio. O toje kompanijoje tai daug baisiau, nei dirbti prostitute.
Apie ką aš čia? A!.. Kaip supratote, jau sumontavau 35 minučių laidą. Trūksta dar 10 minučių. Manote, nesumąstysiu, ką daryti? Nesulauksit! Aš visada žinau, ko griebtis.
Mano užrašų knygelėje – net penkių būrėjų telefono numeriai. Skambinu, tariuosi, filmuoju.
Būrėja ilgai buria ir išburia, kad Mia yra moteris, o V.Baumila – dainininkas. Puiku! 45 minučių laida sukurta. Galiu ir atsipūsti.
O! Jau 12-a valanda! Laikas pietauti. Be to, dar reikia užlėkti į „Zarą”, nes vakare vėl varau į „Loftą”.
Kai temstant ruošiuosi į miestą ir gurkšnoju pusiau saldų „Alitos” putojantį, televizoriuje vograuja E.Jakilaitis. Kažką labai jau analitiško. Fui, koks vis dėlto nuobodus tipas.