Nuošalioje Mažeikių rajono Pievėnų Nukryžiuotojo Jėzaus medinėje bažnyčioje vykusios Velykų pamaldos nė iš tolo nepriminė mišių kitose maldos namuose.
Vos pusantro šimto gyventojų turintys Pievėnai vėl stebino Europą keistu papročiu - teatralizuotu budėjimu.
Stengėsi nutverti kryžių
Prieš porą šimtmečių tokios misterijos buvo įprastos maldos namuose, bet dabar ji likusi tik Pievėnuose.
Velykų naktį kareiviais persirengę kaimo vyrai vėl budėjo prie kryžiaus bažnyčios viduryje. Kiti, vaidinantys žydus, kaip įmanydami stengėsi pergudrauti karius, nukreipti jų dėmesį ir pavogti kryžių.
Žydai pradėjo šėlioti vos pradėjus giedoti Kalvarijos kalnus. Ginkluoti ilgomis replėmis jie stengėsi nutverti kryžių, o ramiai stovintys kariai jiems vis uždroždavo kardais.
Atsisėdę į klausyklą žydai mėgino suvilioti jaunas merginas, kad jos atliktų išpažintį. Vyresni Pievėnų gyventojai pasakojo, kad anksčiau žydai ir į sakyklą užlipdavę.
Tiesa, ne visiems toks erzelis sausakimšoje bažnyčioje patinka. Ypač piktinosi vyresnio amžiaus moterys. Apsnūdusios po Velyknakčio budėjimo, jos buvo nepatenkintos, kai žydai po nosimi pakišdavo amoniaku suvilgytą skudurėlį.
Nesišypsojo moterys ir dėl to, kad žydai taikėsi ne tik kryžių, bet jų rankines mišių metu pagriebti.
Nenusišypsoti buvo sunku
Per visą naktį iš šeštadienio į sekmadienį žydai nerimo ir taikėsi pavogti kryžių. Už tai jie kariams siūlė auksinių prikimštą maišelį, grasino prie grindų vinimis prikalti batus.
Mėgdžiodamas kareivius, vienas žydas atsistojo šalia apsaugos, rankose laikydamas ne kardą, o reples. Pamėgink nenusišypsoti. Karių laukė ir kitas sunkus išbandymas. Iš pradžių jie nejudant bažnyčioje stovėdavo po pusvalandį, bet artėjant rytui keisdavosi jau po penkiolikos minučių.
Išaušus rytui procesija pajudėjo iš bažnyčios. Maldos namus ji pasuko tris kartus. Tuo tarpu žydai, kaukšėdami replėmis, ant pečių užsimetę kopėčias, priešinga kryptimi aplėkė devynis ratus.
Vilki skirtingas uniformas
Tirkšlių seniūnė Asta Kesminienė tvirtino, kad vis dėlto palankiai tokį paprotį vertina daugiau tikinčiųjų. į Pievėnus pasižiūrėti persirengėlių žydų šėliojimo susirenka ne tik aplinkinių parapijų žmonės. Būna atvykėlių ir iš Latvijos, Estijos.
Tuo tarpu Pievėnų klebonas Saulius Styra neslėpė, kad toks paprotys turi ir minusų. Mat žydai erzelį kelia giedant Kalnus, kai bažnyčioje būna daugiausia žmonių. Kalvarijos kalnų giedojimas Žemaitijoje labai paplitęs.
Beje, keturių kariais persirengusių komandų uniformos -- skirtingų spalvų. Sako, kad raudonosios simbolizuoja nukryžiuoto Kristaus kraują, žaliosios - atgimimo ir vilties simbolis, mėlynosios -- tai Kristaus žengimas į dangų, o baltosios reiškia drobulę, į kurią buvo suvyniotas Kristaus kūnas.
