„Pirmasis projektas, iš esmės siekdamas įteisinti galimybę
užsieniečiams ar už užsieniečių ištekėjusioms moterims savo
pavardes asmens dokumentuose rašyti ir kitais lotyniško pagrindo
rašmenimis, atveria galimybę ir Lietuvos piliečiams pakeisti savo
pavardes asmens dokumentuose, ir tas pavardės keitimas būtų
susijęs su visos valstybės informacinės sistemos pertvarka ir visų
registrų pertvarka“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime
sakė V.Stundys.
„Įsileisdami į savo apyvartą kitus lotyniško pagrindo
rašmenis, be abejo, sukurtume ypatingą precedentą, kai lietuviška
abėcėlė, susiformavusi per šimtmečius, patirtų neišvengiamą
kitų rašmenų poveikį“, - pažymėjo V.Stundys. Jis pažymėjo,
jog grupės parlamentarų pateiktas alternatyvus projektas, kuris
leistų originalią pavardžių rašybą papildomame puslapyje, būtų
kompromisinis.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs kalbininkas prof. Kazimieras
Garšva atkreipė dėmesį, jog leidus lotyniško pagrindo rašmenis,
oficialios kalbos raštas pasipildytų ne trimis raidėmis „w“,
„x“ ir „q“, kaip dažnai manoma, o pusantro šimto.
„Būtų labai sukomplikuota padėtis, jei nebūtų atmestas
socialdemokratų projektas ir po to teikiamas mažumų įstatymas.
(...) Tarp kitko, mes šnekam ne apie tris raides, o apie 150, ir jūs
nė vienas visų nemokat, neperskaitysit, o tada prasidės konfliktai,
nes pavardė bus iškraipyta. Dabartiniai darbuotojai nemokės
rašyti, nes vien lenkiškų yra dešimt (papildomų su diakritiniais
ženklais - red.), latviškų - aštuonios, vokiečių, prancūzų ir
susideda, su apostrofais. Bet Europos Sąjungoj (taip - red.) ir
nerašo, ir JAV, ir Lenkijoj taip pat“, - kalbėjo K.Garšva.
Dar vienas spaudos konferencijos dalyvis, Šolomo Aleichemo
gimnazijos direktorius Miša Jakobas pabrėžė būtinybę mokėti
savo tėvynės kalbą. „Mokydamas vaikus ir puoselėdamas jų meilę
tėvynei pradedu nuo to - jei nori pasiekti karjerą, būtinai turi
išmokti gražiai kalbėti. Kai gražiai kalbėsi, gražų darbą
turėsi, kai gražų darbą turėsi, gražiai ir gyvensi“, - sakė
direktorius.
Socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas yra
parengę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo
projektą, kuriuo siūlo pagrindiniame paso puslapyje leisti
originalią pavardės rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo
rašmenimis. Premjeras Algirdas Butkevičius, balandį susitikęs su
Lenkijos premjeru Donaldu Tusku, jam pažadėjo, kad įstatymas bus
priimtas vėliausiai gegužės mėnesį.
Grupė parlamentarų įregistravo alternatyvų projektą. Jie
siūlo įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių
rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje. Vienas
projekto iniciatorių konservatorius V.Stundys sako, kad
įregistruotas pasiūlymas - kompromisinė išeitis, nes lengviau
suderinamas su lietuvių kaip valstybinės kalbos statusu ir iš to
kylančiais reikalavimais.
Konstitucinis Teismas vasarį yra paskelbęs, kad nustatydamas
vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas turi gauti lietuvių
kalbos specialistų „aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius
siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“.
Teismas taip pat išaiškino, kad kalbininkų siūlymu gali būti
nustatytos ir kitokios taisyklės, nei esančios Aukščiausiosios
Tarybos 1991 metų nutarime. Šiame nutarime įtvirtinta, kad
nelietuvių vardai ir pavardės pase rašomi lietuviškais
rašmenimis pagal tarimą.
Originalios pavardžių rašybos siekia lenkų tautinė mažuma,
kuri taip pat nori ir lenkiškos vietovardžių rašybos tautinių
mažumų gyvenamuose regionuose.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruosius kelerius metus buvo
įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų situacijos.