„Pirmasis projektas, iš esmės siekdamas įteisinti galimybę užsieniečiams ar už užsieniečių ištekėjusioms moterims savo pavardes asmens dokumentuose rašyti ir kitais lotyniško pagrindo rašmenimis, atveria galimybę ir Lietuvos piliečiams pakeisti savo pavardes asmens dokumentuose, ir tas pavardės keitimas būtų susijęs su visos valstybės informacinės sistemos pertvarka ir visų registrų pertvarka“, - pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė V.Stundys.
„Įsileisdami į savo apyvartą kitus lotyniško pagrindo rašmenis, be abejo, sukurtume ypatingą precedentą, kai lietuviška abėcėlė, susiformavusi per šimtmečius, patirtų neišvengiamą kitų rašmenų poveikį“, - pažymėjo V.Stundys. Jis pažymėjo, jog grupės parlamentarų pateiktas alternatyvus projektas, kuris leistų originalią pavardžių rašybą papildomame puslapyje, būtų kompromisinis.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs kalbininkas prof. Kazimieras Garšva atkreipė dėmesį, jog leidus lotyniško pagrindo rašmenis, oficialios kalbos raštas pasipildytų ne trimis raidėmis „w“, „x“ ir „q“, kaip dažnai manoma, o pusantro šimto.
„Būtų labai sukomplikuota padėtis, jei nebūtų atmestas socialdemokratų projektas ir po to teikiamas mažumų įstatymas. (...) Tarp kitko, mes šnekam ne apie tris raides, o apie 150, ir jūs nė vienas visų nemokat, neperskaitysit, o tada prasidės konfliktai, nes pavardė bus iškraipyta. Dabartiniai darbuotojai nemokės rašyti, nes vien lenkiškų yra dešimt (papildomų su diakritiniais ženklais - red.), latviškų - aštuonios, vokiečių, prancūzų ir susideda, su apostrofais. Bet Europos Sąjungoj (taip - red.) ir nerašo, ir JAV, ir Lenkijoj taip pat“, - kalbėjo K.Garšva.
Dar vienas spaudos konferencijos dalyvis, Šolomo Aleichemo gimnazijos direktorius Miša Jakobas pabrėžė būtinybę mokėti savo tėvynės kalbą. „Mokydamas vaikus ir puoselėdamas jų meilę tėvynei pradedu nuo to - jei nori pasiekti karjerą, būtinai turi išmokti gražiai kalbėti. Kai gražiai kalbėsi, gražų darbą turėsi, kai gražų darbą turėsi, gražiai ir gyvensi“, - sakė direktorius.
Socialdemokratai Irena Šiaulienė ir Gediminas Kirkilas yra parengę Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo siūlo pagrindiniame paso puslapyje leisti originalią pavardės rašybą nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis. Premjeras Algirdas Butkevičius, balandį susitikęs su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku, jam pažadėjo, kad įstatymas bus priimtas vėliausiai gegužės mėnesį.
Grupė parlamentarų įregistravo alternatyvų projektą. Jie siūlo įteisinti originalią nelietuvišką vardų ir pavardžių rašybą asmens tapatybės dokumentų papildomame puslapyje. Vienas projekto iniciatorių konservatorius V.Stundys sako, kad įregistruotas pasiūlymas - kompromisinė išeitis, nes lengviau suderinamas su lietuvių kaip valstybinės kalbos statusu ir iš to kylančiais reikalavimais.
Konstitucinis Teismas vasarį yra paskelbęs, kad nustatydamas vardo ir pavardės rašymo pase taisykles Seimas turi gauti lietuvių kalbos specialistų „aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti“.
Teismas taip pat išaiškino, kad kalbininkų siūlymu gali būti nustatytos ir kitokios taisyklės, nei esančios Aukščiausiosios Tarybos 1991 metų nutarime. Šiame nutarime įtvirtinta, kad nelietuvių vardai ir pavardės pase rašomi lietuviškais rašmenimis pagal tarimą.
Originalios pavardžių rašybos siekia lenkų tautinė mažuma, kuri taip pat nori ir lenkiškos vietovardžių rašybos tautinių mažumų gyvenamuose regionuose.
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruosius kelerius metus buvo įtempti dėl skirtingai vertinamos tautinių mažumų situacijos.
