„Gėškės“ (karių žargonu – automatinis šautuvas G-36. – Red.) ugnis ties antra valanda! Stebėtojau, kur ugnies šaltinis? Kas turi žiūronus, tu ar aš? Aš jau jį matau! – Jauną karį auklėja vadas. – Kulkosvaidininke, ugnis!“
Sutrata kulkosvaidis FN-Mag. Jis dažnokai springsta, nes pasitaikė nekokybiška imitacinių šovinių juosta. Kovinių šovinių juostos – daug kokybiškesnės.
Pėstininkų užnugaryje, už smėlingos kalvos buvęs skyriaus šarvuotis M-113 išvažiuoja iš už priedangos, nuaidi kelios sunkiojo kulkosvaidžio „Browning M2“ salvės, šarvuotis iškart pasitraukia už kalvos. Vienas priešpriešiais atriedančių šarvuočių BTR (jų vaidmenis atlieka taip pat „algirdiškių“ šarvuočiai) stabteli, ieškodamas priedangos.
Tikrame mūšyje šaudant koviniais sunkiojo kulkosvaidžio šoviniais, BTR šarvas būtų pramuštas. Taikiniui stabtelėjus, į jį drioksteli granatsvaidžio „Carl Gustaff“ šūvis. Priešininko pusėje manevruoja dar vienas ar keli šarvuočiai. Iš už priedangos į kitą poziciją pervažiavęs „savųjų“ M-113 pliekia sunkiojo kulkosvaidžio ugnį ir vėl pasitraukia. „Artilerijos apšaudymas!“ – nuskamba komanda. Vos nurimus įsivaizduojamam apšaudymui, nuskamba kita vado komanda: „Metam dūmus, traukiamės!“
Karys numeta dūminę granatą, kalva paskęsta dūmuose, kariai sulipa į šarvuotį, kuris dideliu greičiu pasitraukia iš mūšio lauko. „Sacharoje“ – taip vadinama Gaižiūnų poligone esanti smėlėta dykynė – po kelių minučių išsisklaido dūmų uždangos likučiai ir nusėda dulkės. Šarvuočių manevrus iš aukštybių fiksuoja bepilotis aparatas, tiesa, priklausantis ne kariuomenei, o mūsų filmavimo grupei.
Pratybos – kartu su amerikiečiais
„Šiam skyriui buvo iškelta užduotis – pasitikti priešo pajėgas, jas sulėtinti, atimti dalį iniciatyvos ir pasitraukti, taip įviliojant priešą į pasalą, kurioje yra kiti šio šarvuočių būrio kariai. Svarbu pamatyti, kaip sąveikauja jauni ir patyrę būrio kariai. Šarvuočių kuopos vadas kapitonas patyręs, o šiandien pratybose dalyvaujančio šarvuočių būrio vadas leitenantas – dar jaunas, tik pernai baigęs Karo akademiją“, – pasakojo Algirdo bataliono vadas majoras Mindaugas Petkevičius
Šarvuočių būrio veiksmus nuo gretimos kalvos stebi JAV 173-iosios oro desanto brigados kuopos karininkai ir seržantai. Jie susipažįsta su Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono, kuriame teks veikti kitą savaitę prasidėsiančiose pratybose „Juodoji strėlė“, įgūdžiais ir taktika. Pėstininko įgūdžiai ir manevro sąvoka – visur vienodi, tačiau į Lietuvą atvykusiems parašiutininkams dar neteko veikti kartu su mechanizuotais pėstininkais.
LDK Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas – geriausiai sukomplektuotas ir aprūpintas Sausumos pajėgų brigadoje „Geležinis Vilkas“. Batalione tarnauja daug kovinės patirties Balkanuose, Irake ir Afganistane įgijusių karių, seržantų ir karininkų. Algirdo batalionas turi daugiau suformuotų ir parengtų kuopų nei kiti, o kartu su parengtuoju rezervu artėja prie bataliono dydžio vienetui deramos apimties. Bataliono arsenale – ir sunkiaisiais minosvaidžiais ginkluoti šarvuočiai, ir artimojo nuotolio raketomis „Stinger“ bei RBS aprūpintas oro gynybos būrys.
Algirdo bataliono dydis, parengtis ir aprūpinimas ginkluote sukuria ryškų kontrastą su čia pat, Rukloje, įsikūrusiu Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotoju pėstininkų batalionu, kuris net dešimtį metų atliko logistikos užduotis ir tik užpernai vėl pertvarkytas į visateisį kovinį junginį. Visateisį, bet dar nevisavertį, nes savo karių skaičiumi Vaidoto batalionas atitinka „kuopos plius“ apibūdinimą.
Ko suirzo kaimynai Rytuose?
Lietuvos karių bendras veikimas su NATO sąjungininkais kasmet tobulinama didelėse tarptautinėse pratybose. Tačiau šių metų naujiena – Lietuvos pėstininkų bendradarbiavimas su Amerikos parašiutininkais.
Tokių formų išbandymas naudingas abiejų šalių kariškiams. Taip pat ji turi didelį informacinį poveikį, vadinasi, sustiprina atgrasymo veiksnių. Prisiminkime 2012 metus, kai imituojant sąjungininkų pastiprinimo atvykimą per tarptautines pratybas BALTOPS JAV jūrų pėstininkai išsilaipino Nemirsetoje iš Lenkijos desantinio laivo.
Šias pratybos Rusijos kariuomenės vadovybė suprato kaip išsilaipinimo Kaliningrado srityje aliuziją ir taip suerzino, kad 2013 metais pratybų „Zapad“ bei 2014 metais karinės parengties patikrinimo metu Rusijos Baltijos laivyno jūrų pėstininkai net kelis kartus imitavo atsakomąjį išsilaipinimą Baltijos šalyse.
Kasmetės Specialiųjų operacijų pajėgų pratybos „Liepsnojantis kalavijas“, kuriose dalyvauja ir JAV bei kitų NATO šalių specialiosios pajėgos, taip erzina Kremlių, kad 2013 m. pratybos „Zapad“ perorientuojamos į priešo diversinių ir teroristinių dalinių neutralizavimą ir naikinimą. Tad po to, kai Lietuvoje pratybų metu išsiskleis JAV desantininkų parašiutai, neabejotinai pastebėsime ir Rusijos kariuomenės veiksmų pokyčių.
Keičiasi jėgų išsidėstymas
Vis dėlto pagrindinė naujiena, prie kurios Lietuva dar nespėjo priprasti, yra ta, kad NATO sąjungininkų kariuomenė Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bei Lenkijos teritorijoje nuo šiol bus faktiškai nuolat. Ir, galimas dalykas, tik gausės. Tai liudija vėliausi NATO generalinio sekretoriaus Anderso Fogh Rasmusseno ir NATO pajėgų Europoje vyriausiojo vado generolo Philipo Breedlove‘o pareiškimai.
Vadinasi, Lietuvos galimybė kartu su sąjungininkais apsiginti nuo konvencinių karinių grėsmių didės, o NATO reakcijos į konfliktą laikas trumpės. Praėjusią savaitę paskelbtame grėsmių vertinime Lietuvos karinė žvalgyba teigia, jog Rusija nepajėgi vykdyti karinių operacijų prieš Aljansą, tačiau gali surengti greitą ir netikėtą išpuolį prieš kurią nors vieną valstybę. Žiūrint iš NATO pozicijų, tokia galimybė artima nuliui, nes ji reikštų regioninio konflikto greitą eskalaciją į globalinį.
Tačiau ar situaciją iš tokių pat pozicijų vertina dabartinė Rusijos vadovybė? Ar Kremlius tiki, kad NATO imsis realių karinių priemonių, didesnių nei simbolinių pajėgumų dislokavimas, jei Rusija pasikėsintų į Baltijos šalis.
Tariamų priežasčių Kremliui tai padaryti gausu – esą blogėja rusiškai kalbančių gyventojų padėtis, vykdoma regiono militarizacija ir pan. Tai dingstys viešajai Vladimiro Putino politikai, ypač adresuojant ją daugiametės propagandos zombiais paverstai auditorijai.
Kas galėtų sustabdyti V.Putiną?
Apie Baltijos šalis, kaip potencialų V.Putino taikinį kalba tiek jo asmeniniai priešai, kaip Michailas Chodorkovskis, tiek jo esami rėmėjai ir įkvėpėjai, tokie kaip Aleksandras Duginas. Iliustratyvus buvusio V.Putino artimo patarėjo Andrejaus Ilarionovo pareiškimas, jog V.Putiną nuo didelės agresijos prieš Ukrainą atgrasytų tik NATO pajėgų dislokavimas.
Anot A.Ilarionovo, Vakarų bejėgiškumas Ukrainos atveju tik suteikia V.Putinui jėgų ir įkvėpimo. Tad tęsiant buvusio Kremliaus patarėjo mintį, ar V.Putiną įtikina NATO, kaip atgrasymas Baltijos šalyse? Ar Rusijos vadovybė tiki tuo, ką skleidžia per informacinio karo kanalus – esą NATO Baltijos šalių negins? Atsakymą žino tik V.Putinas ir jo sprendimams įtakos turintys šešėliniai veikėjai.