Seime teismo vaidmenį šiuolaikinėje Lietuvoje nušvietė Konstitucinio teismo pirmininkas prof. dr. Dainius Žalimas, Aukščiausiojo teismo pirmininkai Gintaras Kryževičius, Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkas Vytautas Nekrošius.
Pranešimus taip pat skaitė policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis bei generalinis prokuroras Darius Valys, dėl kurio nušalinimo dar vakar aiškinosi seimūnai. Tiesa, sprendimo priėmimas nukeltas iki antradienio.
Pabrėžia institucijų suderinimą
Kaip portalui lrytas.lt teigė Teisininkų draugijos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė, kongreso tema (teisinės institucijos šiuolaikinėje visuomenėje) buvo parinkta, nes norėta pažiūrėti, kaip vykdoma Lietuvos teisinės sistemos raida ir kokie tos raidos pokyčiai.
„Neretai mūsų šalyje reformos vykdomos ne visai suderintai, tai yra nežiūrima, ar jos tinka visoms institucijoms. Institucijų reformos vykdomos atskirai prokuratūros, teismų. Bet ar atsižvelgiama į visos Lietuvos teisinės sistemos raidą ir perspektyvą? Mūsų įsitikinimu, deja, koordinuojančio, visa apimančio požiūrio Lietuvoje nėra“, – telefonu teigė I.Vėgėlė.
Anot teisininkų draugijos pirmininko, būtent todėl buvo sukviestos visos svarbiausios institucijos. Teisininkas pabrėžė būtiną praktinį bendradarbiavimą, kuris reikalingas vykdant bet kokią reformą ar pakeitimą. „Reikia atsižvelgti į kitų teisinių institucijų poreikius, jeigu reformuojama viena konkreti institucija. Pagrindinis kongreso leitmotyvas yra bendradarbiavimas ir noras mūsų teisinę sistemą sujungti į visumą, pažvelgti į ją bendriau“, – sakė I.Vėgėlė.
Teisininkas griežtai pasisakė vykdomų reformų atžvilgių, jas įvardindamas kaip pasitaikančio teisinės sistemos neveiksnumo priežastį. „Reformos sukelia labai blogų pasekmių. Vienos sistemos pokyčių efektyvumas kartais padaro visiškai neefektyvią kitos teisinės institucijos veiklą. Ne visada efektyvumas lemia geresnę žmogaus teisių ir laisvių apsaugą ir atitinka visuomenės poreikius“, – dėstė jis.
Generalinis prokuroras abejojo sistemos racionalumu
Generalinis prokuroras D.Valys savo pranešime ieškojo atsakymų, ar Lietuvos baudžiamajame procese racionalumas yra vertybė. Pasak jo, Lietuvos baudžiamajame procese labai ryškus komunizmo laikų principas – skelbiama, jog pareigūnai tokie gabūs ir teisingi, kad pagaus „paskutinį vagį“. „Nereikia kurti tokių iliuzijų. Reikėtų brėžti ribas ir dėti prioritetus tam tikroms byloms, jų svorį paliekant spręsti prokurorui“, – teigė jis. Pasak jo, įstatymas prokurorus įpareigojo į bet kokį pažeidimą reaguoti taip pat. Todėl pareigūnams pritrūksta laiko sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams aiškintis, nes turi imtis smulkmeniškų tyrimų. „Galbūt reikėtų pagalvoti apie kompensacinį mechanizmą, nes ikiteisminis tyrimas kainuoja mažiausiai porą tūkstančių litų. Ar ne paprasčiau žmogui kompensuoti kelis šimtus už pavogtą dviratį? Neturime iš patrankų šaudyti į žvirblius“, – tvirtai dėstė generalinis prokuroras. D.Valys vardijo, pasak jo, technines, tačiau esmines ir dažnai pasitaikančias spragas teisinių procesų metu. Kaip pavyzdį jis pateikė šaukimų į teismą ir kaltinamųjų aktų įteikimo tvarką, kuri yra beprasmė. Anot generalinio prokuroro, svarbu paprastesnis ekonominis procesas. „Smagu, jei supaprastinta forma būtų vertybė“, – teigė jis. Generalinis prokuroras taip pat atkreipė dėmesį į didelį nuteistųjų skaičių. Pasak jo, Lietuva išsiskiria Europoje kaip turinti daugiausia realiai laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų. „Situacija atrodo paradoksali. Visuomenė mano, kad teisėsauga vangi, pasitikėjimas ja mažas, tačiau pažiūrime į laisvės atėmimo vietas – ten daugiausia nuteistųjų. Tad arba sodiname ne tuos, arba bausmių politika nėra per griežta“, – dėstė D.Valys.
Atkūrė tai, ką panaikino sovietai
Šis Lietuvos teisininkų kongresas – penktasis. Penktasis turėjęs būti kongresas neįvyko 1940 metų rudenį dėl Lietuvos okupacijos, įvykdytos Sovietų Sąjungos.
Dabar Lietuvos teisininkų draugija priėmė sprendimą pakartotinai surengti penktąjį Lietuvos teisininkų kongresą, taip atkuriant prieškaryje gyvavusią tradiciją.
„Labai simboliškai pasirinkta gegužės 9-oji – Europos diena, parodanti Lietuvos vietą Senajame žemyne, iš kurio Lietuva 1940 metais buvo išstumta. Mes pabrėžiame savo europinį kelią, kuriuo, ačiū Dievui, Lietuva jau žengia daugiau kaip 20 metų“, – džiaugėsi I.Vėgėlė.
Europoje mažai analogų
Teisininkų draugija įkurta 1920 metais. Tai teisininkų organizacija, jungianti visus Lietuvos teisininkus: advokatus, notarus, antstolius, teisėjus, įmonių teisininkus, prokurorus, policininkus. Tai yra vienintelė teisininkų asociacija, kuri aprėpia visos Lietuvos teisininkus.
„Beje, analogų Europoje tokiai organizacijai yra labai nedaug“, – portalui teigė Teisininkų draugijos pirmininkas. Anot jo, dažniausiai teisininkai asocijuojasi pagal profesiją, veiklą, kurią jie vykdo.
Draugija buvo atkurta 1988 metais, per gruodžio mėnesį vykusį steigiamąjį suvažiavimą. Jo metu buvo pasmerktas Molotovo–Ribentropo paktas, nustatyti žmogaus teisių ir laisvių pažeidimai sovietų okupacijos metais.
