Rinkimų išvakarėse seksas tapo politinės kovos įrankiu

Lietuvos šeimoms iškilo didžiulė grėsmė. Apie ją jau šaukia dešiniosios pakraipos politikai, drauge pasinaudodami proga prieš rinkimus įgelti savo varžovams. Kas tai per pavojus? Ar dar galima nuo jo išsigelbėti? O gal tai – visai ne grėsmė, bet priešingai – tai, ką jau seniai yra įdiegusios pažangios valstybės? 

Daugiau nuotraukų (1)

Liucija Lenkauskaitė

May 23, 2014, 3:10 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 2:41 PM

Socialdemokratų įregistruota Reprodukcinės sveikatos įstatymo pataisa siūloma valstybės lėšomis atlyginti kontraceptikus ir nutraukti nėštumus asmenims iki 20 metų, priimta dviprasmiškai. Tačiau konservatoriai tokį pasiūlymą pavadino „skandalingu“ ir agituoja mokesčių mokėtojus protestuoti prieš jį.

Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų frakcijos „Už šeimą“ narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė netgi pareiškė, kad  kompensuojamos kontracepcijos priemonės ir nėštumo nutraukimai susilpnins ir suskaldys Lietuvos šeimas.

Socialdemokratai ragina šios temos nepolitizuoti ir siūlo į problemą pažvelgti per žmogaus teisių prizmę. Pasak jų, tokia pataisa siekiama jaunimą šviesti, o ne priverstinai seksualizuoti, kaip teigia dešinieji.

Pirmiausia - švietimas

Viena pataisos iniciatorių, socialdemokratė Orinta Leiputė portalui lrytas.lt teigė, kad tokiu būdu siekiama visuomenę šviesti, o ne skatinti lytinius santykius jauname amžiuje. Politikai tokiu įstatymu siekia įtvirtinti galimybę jaunam žmogui nemokamai pasirūpinti reprodukcine sveikata.

„Pirmiausia – švietimas ir prevencija, o abortas yra tiktai kaip kraštutinė priemonė. Nemanau, kad nuo nėštumo padės švęstas vandenėlis. Kalbame su gydytojais, jie mato, kokios paauglės ateina, kokios yra problemos. Įstatymais reikia atliepti laikmetį“, – teigė O.Leiputė.

Paprašyta pakomentuoti piestu stojusių konservatorių poziciją, neva įstatymo pataisa kone išbraukia tėvų ar globėjų vaidmenį sprendžiant tokį jautrų klausimą kaip nėštumo nutraukimas, socialdemokratė kategoriškai paneigė tokius išvedžiojimus.

„Įstatymas numato, kad visi šitie dalykai vyktų su tėvų sutikimu. Tėvai turi dalyvauti. Tikrai mes neskatiname slapstymosi. Jaunimui nebus daugiau laisvių, negu yra dabar“, – aiškino socialdemokratė.

Pagalbos trūksta

Politikė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad reikalingi apmokyti specialistai, kurie mokėtų dirbti su vaikais, paaugliais. „Tas pirmas vizitas pas ginekologą yra labai svarbus ir  gali nulemti tolimesnę reprodukcinę sveikatą ir apskritai požiūrį į šituos dalykus“, – tvirtino O.Leiputė.

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis jai pritarė teigdamas, kad švietimo apie reprodukcinę sveikatą programos Lietuvoje yra silpnos arba iš viso nediegiamos: „Turime pripažinti, kad reprodukcinės sveikatos sritis labai apleista.“ 

Pasak ministro, mokyklose trūksta reprodukcinės sveikatos specialistų ir priežiūros kabinetų. „Tokiose įstaigose būtų teikiama dalykiška konsultacija ir parama. Manau, akušeriai ir ginekologai gali papasakoti, kaip jie išgelbsti nuo nėštumo nutraukimo, padeda sutrikusiam žmogui susivokti“, – teigė ministras.

Lėšos ir data dar neaiškūs

Jau aštuoniolika metų kelią į dienos šviesą besiskinantis įstatymas dar neturi finansinių gairių. Pasak O.Leiputės, kompensacijoms lėšų būtų galima rasti peržiūrėjus jau esamas finansuojamas programas: „Ne visos lėšos yra išnaudojamos, tad galbūt perskirsčius būtų galima jas panaudoti šitoms reikmėms.“

Jos kolegė Giedrė Purvaneckienė teigė, kad pasiūlymus dėl finansavimo jų komanda pateiks po Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) birželį siūlysiamo projekto. „Tuomet bus galima viską tiksliau apskaičiuoti. Pripažįstu, mūsų įstatymas yra daugiau deklaratyvus. Daug kur nurodėme į SAM nustatytą tvarką. Reikės dar daug poįstatyminių aktų“, – sakė socialdemokratė.

V.Andriukaitis antrino kolegėms. Pasak jo, pinigų apskaičiavimą reikėtų derinti visame privalomo sveikatos draudimo fondo kontekste. „Atiduočiau šiuos klausimus svarstyti akušeriams-ginekologams, reprodukcinės sveikatos specialistams, ligonių kasoms, Farmacijos departamentui. Reikėtų įvertinti aplinkinių šalių praktiką, kainų svyravimus“, – vardijo ministras.

Pasak O.Leiputės, dviprasmiškai sutikta pataisa bus svarstoma greičiausiai tik rudens sesijoje. „Manome, kad jaunimas iki 20 metų  yra pažeidžiamiausia grupė. Daugelis jų nedirba ir neturi lėšų pasirūpinti savo sveikata. Todėl stengsimės, kad būtų svarstoma kuo greičiau“, – teigė socialdemokratė.

Ministras tvirtino, kad, jeigu pataisa rudenį bus priimta, tada apie realų jos įgyvendinimą reikės galvoti jau kitais metais. Tiesa, šiemet tai padaryti nėra jokių galimybių.

Vengia politizavimo

Paklaustas apie politinių oponentų nuomonę, kad tokiais įstatymais kairieji bando seksualizuoti visuomenę nuo mažų dienų, V.Andriukaitis tik stebėjosi: „Nežinau, ką pasakyti. Lietuva yra pilietinė, demokratinė visuomenė. Tokioje valstybėje turi būti atsižvelgiama į žmogaus teises. Reprodukcinės sveikatos įstatymo aspektai turi būti svarstomi be išankstinių ideologizuotų klišių. Mes negalime būti davatkiška arba veidmainiška visuomenė.“

Politikas retoriškai klausė, kas geriau: diegti mokslu pagrįstus metodus, kurie padėtų išvengti tokio sukrėtimo, kaip nėštumo nutraukimas, ar „dangstytis užkalbėjimais, burtažodžiais ir nematyti problemų“? 

„Ar blogai steigti reprodukcijos kabinetus, pasinaudoti gydytojų, sociologų, higienistų, psichologų žiniomis ir ugdyti reprodukcinę kultūrą, kad mūsų visuomenė nepatirtų tų baisių išgyvenimų?“ – įstatymą smerkiančia pozicija piktinosi ministras.

Jo kolegė G.Purvaneckienė buvo panašios nuomonės. „Vengiame politikos. Šį klausimą reikia spręsti racionaliai, ramiai, kad ideologiniai argumentai neužgožtų to, ko iš tikrųjų reikia žmonėms“, – tvirtino socialdemokratė.

Ministro nuomone, Lietuvoje kontraceptinės priemonės yra gana brangios dėl pridėtinės vertės mokesčio ir kainų sistemos. Tad jos sunkiai prieinamos, ypač mažas pajamas gaunantiems žmonės. Kompensacijos nepasiturintiems žmonėms atvertų kelią saugesnių lytinių santykių link.

Jo kolegė O.Leiputė pasakojo, kad jai pačiai teko trylika metų dirbti su likusiais be tėvų globos ir socialinės rizikos šeimų vaikais. „Yra problema, kai globos įstaiga negali nupirkti paauglėms reikalingų apsaugos priemonių. Juk kontracepcija yra geriau, nei abortas“, – tvirtino politikė.

Gydytojai žada tvarką

Akušerė-ginekologė Kornelija Mačiulienė, paprašyta pakomentuoti Reprodukcinės sveikatos įstatymą ir galimą jo poveikį visuomenei, buvo tvirtos nuomonės.

„Atsakysiu kaip gydytoja, ne kaip politikė. Jeigu kai kas mano, kad mes skatinsime lytinį gyvenimą skirdami kompensuojamus kontraceptikus, jie klysta. Nebus taip, kad vaistinėse kontraceptikus dalytų kiekvienai nepilnametei“, – aiškino gydytoja.

K.Mačiulienė pabrėžė, kad jaunoms merginoms išrašyti kontraceptikus ir taip yra atsakingas procesas, kadangi mergina turi nerūkyti, būti nenutukusi, gyventi pastovų lytinį gyvenimą. O tokių, anot akušerės-ginekologės, yra nedaug. „Kontraceptikų vartojimas yra ribojamas gyvenimo būdu. Netvarkingai moteriai nepaskirsi kontraceptikų“, – teigė gydytoja.

Medikė aiškino, kad kontraceptikai yra parduodami tik su receptu. Jeigu jie bus kompensuojami, vis tiek bus skiriami taip pat atsakingai, kaip ir dabar. „Gydytojas turi labai gerai pagalvoti, kam jis skiria receptinį vaistą. Į viską bus atsižvelgta“, – tvirtino medikė.

Akušerė-ginekologė teigė nemananti, kad visi puls masiškai pirkti kontraceptikų dėl to, kad šie taps kompensuojami. „Kontraceptikas yra vaistas, to nereikia užmiršti. Nieko nėra blogo, jeigu kompensuos toms, kurioms iš tikrųjų reikia“, – sakė K.Mačiulienė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.