Bendraklasių pasiūlymas mergaitei - nusipjauti kojas

Lietuvoje vaikai ragauja svaigalų jau vienuolikos metų, o prie liūdesio bedugnės krašto atsidūrę paaugliai į pagalbos liniją prisiskambinti bando net 1,3 milijono kartų per metus. Toks jaunuomenės paveikslas išryškėjo penktadienį Vilniaus savivaldybėje vykusioje konferencijoje.

Daugiau nuotraukų (1)

Liucija Lenkauskaitė

May 30, 2014, 8:44 PM, atnaujinta Feb 13, 2018, 8:31 AM

Opius klausimus, tokius, kaip kiek saugią vaikystę gali laiduoti šeima, o kiek ją iš tikrųjų laiduoja valstybė, svarstė žymūs psichologai, psichiatrai ir politikai. Apie moksleivių priklausomybes nuo svaigalų, patyčias, paauglių psichologinius sunkumus ir vaikų teisių apsaugą kalbėję ekspertai tvirtino tą patį: prastą padėtį pataisyti gali sveikesnių santykių šeimoje skatinimas ir tarpžinybinio tinklo gilinimas.

Teisių apsauga – vis dar kebli

Pranešimą apie vaiko teisių konvenciją skaitęs gydytojas, vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras prisipažino – ši tema seniau jam atrodė nuobodi ir biurokratiška.

Jo nuomonė pasikeitė tik tuomet, kai pačiam teko kelerius metus būti konvencijos pritaikymo įgyvendinimo taryboje. Psichiatras teigė, kad seniau visas pasaulis lenktyniavo, kas labiau myli ir gina vaikus, tačiau praleido svarbų momentą – pasidomėti, ko gi nori patys vaikai.

Kalbėdamas apie visuomenės aklumą, D.Pūras minėjo visą šalį sukrėtusią Dembavos tragediją. Jis priminė, kad žiauriai nuskriausta ir nužudyta mergina buvo nepilnametė - dar vaikas.

Psichiatras pabrėžė paradoksą – po tragedijos didžioji visuomenės dalis reikalavo mirties bausmės grąžinimo. „O kas būtų buvę, jei merginos nebūtų sudeginę, o tik išprievartavę? Tie patys žmonės juk būtų abejingai klausę, ką ji veikė ketvirtą valandą nakties viena stotelėje ir sakę, kad pati prisiprašė“, - taikliai svarstė D.Pūras.

Rodydamas nužudymų paplitimo tarp jaunų 10-29 metų amžiaus žmonių Europos regione grafiką, psichiatras atkreipė dėmesį į tai, kad viename jo gale – Vokietija, turinti mažiausią procentą tokių nužudymų, kitame – Rusija. „Pasižiūrėkite, kas atsitiko su šalimi, kuri laimėjo karą“, - kvietė gydytojas.

Anot D.Pūro, paaugliai labai jautriai reaguoja į tai, kad nerūpi tėvams ar globėjams. Tad jo patarimas aiškus – meilė vaikui turi būti besąlyginė. „Jeigu mes mylėsime vaikus tik tada, kai jie bus geri, tai tada prasidės korupcija santykiuose“, - dėstė įžvalgas psichiatras.

Tačiau pagarba vaiko teisėms dar nereiškia, kad vaikas gali daryti, ką nori. D.Pūras tvirtino, kad jam skaudu girdėti, kai mokytojai teigia, kad vaikai dabar turi daugiau teisių nei mokytojai, nes tai – neteisingas požiūris.

Pagundoms neatsispiria labai anksti

Vilniaus savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius Jonas Laniauskas pristatė liūdinančius tyrimo apie moksleivių priklausomybes nuo narkotikų, alkoholio ir tabako rezultatus. Jiems gauti buvo apklausta apie porą tūkstančių 15-16 metų jaunuolių.

Statistika išties šiurpinanti. Net 92,4 procento šešiolikmečių yra ragavę alkoholio. Tokią absoliučią daugumą specialistas aiškino tuo, kad alkoholis Lietuvoje yra labai lengvai matomas. 59,7 proc. paauglių prisipažino alkoholio padauginę vieną ar daugiau kartų.

Remiantis apklausos rezultatais, jaunimas dažniausiai ragauja alkoholio kitų žmonių namuose, kiek mažiau – klubuose, baruose. Vaikai alkoholio ar cigaretės dūmo pirmą kartą paragauja dažniausiai vos vienuolikos metų. Nuolatinio rūkymo slenkstis būna penkiolikos metų amžiaus riboje.

Beveik ketvirtadalis šešiolikmečių yra bandę kanapių. Laimei, sunkesnių narkotikų bandė žymiai mažiau vaikų, nei alkoholio ir tabako. Šioje vietoje J.Laniauskas vėlgi pabrėžė tai, kad tokių narkotikų matomumas ir prieinamumas žymiai sunkesnis.

Specialistas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad didžiuma jaunimo teigė beveik niekada nesportuojantys ir nedalyvaujantys popamokinėje veikloje. J.Laniauskas patarė į tai atkreipti didelį dėmesį, kadangi aktyvumo ir įsitraukimo skatinimas yra viena svaigalų vartojimo prevencijos priemonių.

Telefonu gelbėja tūkstančius

„Vaikų linijos“ psichologė, savanorių mokytoja Jurgita Smiltė Jasiulionė konferencijoje pristatė patyčių situaciją Lietuvoje, pateikdama autentiškus pačių vaikų nusiskundimus. Iš jų buvo matyti, kad dažniausios vaikų problemos yra susijusios santykiais.

Psichologė dalinosi vaikų laiškų pavyzdžiais, kuriuose jie skundžiasi įvairiais bendraamžių grasinimais ir prisipažįsta norį nusižudyti. Viena mergaitė teigė, kad bendraklasės jai nuolat siūlo nusipjauti kojas, nes jos per ilgos. Kita mergaitė guodėsi, kad ją nuolat vadina kekše, ir ji jau bandė žudytis – gulėjo ant kelio ir laukė, kol ją pervažiuos automobilis. Ją išgelbėjo draugė.

Dar vienas vaikas teigė norintis pasikarti, nes prieš trejus metus jo mama tokiu pat būdu paliko šį pasaulį. Prie slogių vaiko minčių nuolat prisidėjo internetinėje erdvėje sklindantys anonimų raginimai nusižudyti. Tokios istorijos tiesiog šiurpina savo žiaurumu ir abejingumu.

Paramos fondo „Jaunimo linija“ emocinės paramos programos vadovė Solveiga Utkevičienė savižudybę įvardino kaip dažniausią mirties priežastį tarp 15-29 metų jaunuolių. Deja, dėl finansavimo ir dėmesio trūkumo „Jaunimo linija“ šiuo metu sugeba atsiliepti tik į maždaug kas dešimtą skambutį. Praeitais metais bandymų prisiskambinti buvo net 1,3 milijono, o atsiliepta – 115 tūkstančių.

„Norint užauginti vaiką, reikia pagalbos iš viso kaimo“, - liaudies išmintimi konferencijoje dalinosi Paramos vaikams centro programų vykdytoja psichologė Inga Norkutė. Ji irgi pabrėžė tarpžinybinių ryšių svarbą vaiko interesų apsaugai.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.