Vilniuje vykusios NATO Parlamentinės Asamblėjos (PA) pavasario sesijos posėdžiuose lietuviai triumfavo, rašo „Lietuvos rytas“.
Ne vienus metus Baltijos šalių kartoti perspėjimai apie Rusijos keliamą grėsmę pagaliau įvertinti ne atlaidžiomis šypsenėlėmis ir susierzinimo atodūsiais, o pritariamais galvų linkčiojimais.
Vilniuje pylėsi pranešimai apie būtinybę stiprinti gynybinius pajėgumus, didinti finansavimą krašto apsaugai, mat krizė Ukrainoje parodė – Rusija nejuokauja ir galbūt nesustos vien dėl iškeltos NATO vėliavos.
Tokios kalbos, pasak vieno PA dalyvio Seimo nario Petro Auštrevičiaus, nors nėra netikėtos, vis dėlto pirmą sykį skamba taip griežtai ir nuteikia optimistiškai. „Lietuvos rytui“ parlamentaras pabrėžė, jog dabar svarbu, kad vien kalbomis viskas nepasibaigtų.
– Kokie šios Parlamentinės Asamblėjos rezultatai, kas sutarta?
– Vienas pagrindinių dalykų, kuris krito į akis, buvo tai, kad nepaprastai išaugo politinė NATO šalių vienybė. Šį kartą sprendimai, dėl ko mes anksčiau ginčydavomės, priimti vienbalsiai.
Pirmiausia, dėl Rusijos keliamos grėsmės regionui ir visai Europai. Taip pat pastebimas supratimas, kad reikia imtis veiksmų, nes šios grėsmės savaime neišnyks.
Antra, Rusijos izoliacija, net ir simboline prasme. Po 23 metų Rusijos, kaip asocijuotos narės, vėliava nekabojo NATO PA sesijos metu. Pokyčiai įvyko, jie reikšmingi ir tai yra tikras poslinkis.
Trečia, galime tikėtis, kad kitame NATO viršūnių susitikime bus labai rimta diskusija dėl to, jog reikia atnaujinti gynybos strategiją, pagrindinius dokumentus ir motyvuotą diskusiją dėl Aljanso plėtros.
– Ar kalbų dėl plėtros ir apskritai dėl požiūrio į Rusiją buvo daugiau nei per ankstesnius panašius renginius?
– Taip, pakanka pažvelgti vien į priimtą rezoliuciją dėl Gruzijos. Nors tai nėra įsipareigojimas, labai aiškiai dėl to pasisakyta, pripažintas, pristatytas veiksmų planas, o to anksčiau nėra buvę.
Tikimasi, kad narystės klausimas bus kito NATO viršūnių susitikimo darbotvarkėje. Kitaip sakant, gali keistis viso regiono saugumo struktūra.
– Bet juk panašių kalbų buvo anksčiau. Baltijos šalys ne vienus metus kalbėjo apie Rusijos grėsmę. Ar tikrai dabar yra bendra pozicija?
Ar nekyla grėsmė, kad dėl Vladimiru Putinu besižavinčių populistų sėkmės Europos Parlamento rinkimuose šios kalbos greitai bus pamirštos?
– Tokia grėsmė egzistuoja nuolat ir tai kelia nerimą. Nemanykime, kad laikas yra mūsų sąjungininkas. Kas darosi europiečiams? Sukruntame, kai iškyla grėsmė, bet laikas viską nuglaisto.
Pavyzdžiui, per šią PA sesiją buvo pirmą kartą Rusijos atžvilgiu vartoti tokie terminai kaip priešininkė. Bet vėliau tokios principingos politikos bruožai nyksta, tampa aptakesni, ir tam tikrų politikų atėjimas į valdžią yra dar vienas grėsmės veiksnys. Neturėtume manyti, kad jau viską padarėme.
– Vis dėlto ar po tų skambių kalbų kas nors realiai keisis?
– Norėčiau manyti, kad taip. Pirmiausia JAV ir kai kurie sąjungininkai Europoje labai rimtai nusiteikę dėl pakankamų gynybos pajėgumų, kurie prasideda nuo atitinkamo finansavimo.
Ši tema tikrai nebus pamiršta. Nebus žavimasi, kokie mes gražūs NATO nariai, bus žiūrima, kokie turime būti.
Grėsmių prevencija – tai konkretūs sprendimai, kuriems reikia atitinkamo finansavimo, juolab kad nesyk pabrėžtas spartus Rusijos karinių išlaidų didinimas.
Antra, ko tikiuosi, kad plėtra bus svarstoma ne kaip grėsmė, kurią neva kažkas jaučia, o kaip vidinis NATO sprendimas. Manau, ateina laikas, kai turime pripažinti Ukrainos ir Gruzijos pažangą. Rusijos svarba sprendžiant šiuos klausimus dėl pačios Maskvos politikos gerokai sumenko.
Ir trečia, apie ką kalbėjo daugelis ekspertų, – priešprieša iš Rusijos pusės dar tik prasideda. Ukraina – tai kojų apšilimas.
Iššūkis metamas Vakarų civilizacijai, teisinei, demokratinei, politinei ir gynybinei sistemai, o mes esame to ruožo priekyje. Tad tai turėtų ir mus paskatinti priimti teisingus konkrečius sprendimus.
– Jau siūloma skirti papildomų lėšų gynybai. Ar to užtenka?
– Tikiuosi, kad premjeras laikysis savo žodžio dėl konkrečių sprendimų, nes priešingu atveju išduotume save ir NATO partnerius.
Amerikiečiai ir kiti, kurie jaučia saugumo deficitą, iš mūsų tikisi veiksmų.
