Informacijos apie tai, kodėl dukrelės iš jo šeimos buvo atimtos, mažai. Bet kaimynų liudijimai vertesni už bet kokius tyrimus.
Čečėnių Somajos (8) ir Rajanos (6) tėvo kaimynas Umer Ejaz (vyresnysis Columbus sistemos konsultantas) norvegų dienraštyje VG komentuoja: „Nežinau šios bylos istorijos ir kodėl šis malonus vyras prarado savo dukteris, bet aš visiškai tikiu, kad jis padarė tai,kas geriausia jo dukroms ir tam jis turėjo visas teises, nepaisant pavojų.
Labai gaila, kad jis turėjo paimti savo dukteris būtent tokiu būdu. Jis yra labai malonus žmogus, gyvenantis su žmona ir mažais vaikais vienu aukštu aukščiau virš mūsų. Labai tvarkingas žmogus.
Vargšas jis, nes dabar jo nuotrauka patalpinta pirmuose laikraščių puslapiuose. Labai liūdna“.
Liūdna ir man. Dėl dar vienos į neviltį įstumtos šeimos. Ne lietuviai jie, bet koks skirtumas, nes kiek lietuvių šeimų su tuo jau susidūrė, parodė praėjusios savaitės piketas. Liūdna dėl nukvakusios Norvegijos, dėl nukvakusios Europos ir nukvakusios jos sistemos.
Prieš mėnesį lankiau savo mergaitę Maroke. Likimas taip lėmė, kad ji apsigyveno pačiame konservatyviausiame viduramžiško Feso rajone. Pro jos nuomojamo būsto langą – gatvė kaip ant delno. Buvau girdėjusi, kaip nuo 15 metų gimdančios mamos auklėja savo vaikus, girdėjau, kad ir mokykloje taikomos panašios bausmės.
Ten atvykusi ne tik girdėjau, pamačiau. Mamyčių rankose – tokios plonos šlangelės. Mačiau, kaip po langais, visų akivaizdoje, temperamentingiems vaikėzams krečiama į kailį. O paskui, kaip niekur nieko, tam vaikiui nukrapinus ašarą kitą, draugiškai traukiama į vietos turgelį pirkti skanumynų.
Kas tokiu atveju nutiktų Norvegijoje? Nereikia spėlioti, operatyviosios tarnybos prisistatytų nepasiekus ir turgelio.
Tas pats Marokas. Traukiniai, pilni jais keliaujančių šeimų. Vagonai gaudžia nuo ką tik gimusių kūdikių, ūgtelėjusių vaikų keliamo triukšmo. Iš po džilabos, nuo motinos krūties atitrauktas kūdikis keliauja per rankas. Per visą vagoną.
Nežinau, ar pati esi tiek bučiavusi savo dukras, kiek per kelias valandas tą kūdikį išglamonėjo, išmylavo svetimos merginos ir moterys. Ar jos nesveikos? Gal mama nesveika, leidusi visiems džiaugtis savo kūdikiu? Ji sėdėjo šalia, todėl gerai mačiau, kokia ji laiminga, nes visi gėrisi jos kūdikiu. Laimingas tėtis, laiminga kartu keliavusi gausi šeimyna.
Panašių vaizdų mačiau autobuse, gatvėje. Svetimi žmonės tėvų akivaizdoje ima tuos vaikus, bučiuoja, džiaugiasi, vaišina.
Kita kultūra? Tai jau tikrai. Nes tai būtų baisus nusikaltimas ne tik Norvegijoje, bet, įtariu, jau ir pas mus. Nes įkrėsti prekybos centre ant grindų besiraitančiam vaikui yra nusikaltimas.
Po kelionių man atsirado keistas įprotis - dalintis maistu su šalia esančiais. Nes Turkijoje, Maroke niekas neįsideda saldainio į burną, kol nepasidalina su kitais. Kartais noriu kyštelėti saldainį šalia troleibuse ar ant suolelio sėdinčiam vaikui. Jau tiesiama ranka sustoja – ką pagalvos tėvai, aplinkiniai.
Man nepatinka tai, kas vyksta Europoje. Nenoriu, kad pro užuolaidos plyšį žvelgiantis kaimynas, pamatęs, kad tėtis pabučiuoja į kaktą dukrą, iš karto skambintų atitinkamoms tarnyboms, o tos atimtų dukrą, nes, tėtis gali būti pedofilas.
Nežinau, kodėl iš čečėno atėmė tas mielas mergaites. Netikiu, kad čečėnai gali būti blogi tėvai. Tereikia pažvelgti į mergaičių nuotraukas, kad tokią mintį atmestume. Taip, visur visko pasitaiko, sakydavo mano bobutė.
Ir vis tiek netikiu, kad blogas tėvas, kuriam jau garantuotas kalėjimas, rizikuotų savo laisve, galimybe gyventi Europoje ir kitais dalykais. Taip elgiasi tik nevilties apimti, neišgirsti žmonės.
