Gyvenimas pasidarė smarkiai tvarkingesnis, nei anksčiau.
Lietuvoje vis daugiau žmonių, kurie jau nėra tikri, ar Neringa Venckienė ir Garliavos istorija yra tikras dalykas, ar tik prasimanymai – tokie, kaip senelės pasakos apie velnių burtus ir išdaigas, o taip pat apie Mildą Bartašiūnaitę, garinančią actą iš virdulio, kad panaikintų danguje šnipinėjimo tikslais paleistus baltus cheminius debesėlius.
Todėl niekas nekaltas dėl to, kad pamiršote artėjantį renginį, kuris yra beveik užmirštas dėl suprantamos priežasties: jis yra priešiškas žmogaus logikai. Kalbu apie referendumą dėl uždraudimo lietuvišką žemę parduoti užsieniečiams.
Referendumo datos nepriminsiu: nors jis yra, deja, teisėtas, bet populiarinti jo neturiu jokios pareigos (ne, net ir populiariausio šalyje dienraščio portalo labiausiai skaitomas apžvalgininkas neturi jokių pareigų, tik teises ir privilegijas, ir būtent todėl aš toks laimingas šiame darbe).
Atvirkščiai, referendumo požiūriu raginu elgtis taip pat, kaip ir aš - ir jį ignoruoti.
Norintieji dalyvauti jame, žinoma, gali tai daryti netrukdomai – nedarykite jiems jokių kliūčių. Mes gyvename laisvoje šalyje (ačiū Dievui, mūsų sėkmei ir NATO naikintuvams), ir jeigu kam nors norisi pasinaudoti demokratijos teikiamais privalumais ir pasidžiaugti pramoga, balsuojant už viduramžišką nesąmonę, tai ko jiems kaišioti pagalius į ratus? Jų ratai juk ir dabar blogai prisukti ir nukris be mūsų pagalbos.
Jūsų balsavimo teisė yra jūsų nuosavybė, ir savigarbos nestokojantis pilietis turbūt pagailėtų savo balso, jei būtų surengtas referendumas dėl draudimo laistyti agurkus ketvirtadieniais. „Kodėl čia turėčiau kreipti dėmesį į tokius kliedesius, aš rimtas žmogus“, pagalvotų kiekvienas jūsų ir numotų ranka.
Dabar irgi reikia numoti ranka. Mojuoti taip, kad gal net netyčia užplotų jiems per jų kvailus pakaušius. Ne tik todėl, kad draudimas parduoti žemę užsieniečiams yra priešiškas Lietuvos žmonių interesams, ir ne tik todėl, kad jį stumia tie patys žmonės, kurie viską ir visada daro Maskvos naudai – visą laiką tiems patiems ponams tarnavę, nejau dabar jie turėtų elgtis kitaip? Įsivaizduokite, jei būtų pakeista ir palengvinta referendumų tvarka, kokiu šiukšlinų plebiscitų lietumi mus užpiltų visi tie balsius tęsiantys ūsuoti klounai?
Juk ilgai netruktų, ir tiesioginės demokratijos šaukliai pultų nustatinėti referendumais minimalų atlyginimą, maksimalią dyzelino kainą, minimalų vaikų skaičių vienai lietuviškai šeimai, na, ir galiausiai krūvelė susirūpinusių piliečių iš uostamiesčio surengtų referendumą dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Baltarusijos.
Kad šitas referendumas sugriūtų, kaip vėjo blaškoma parašų rinkėjų palapinė, reikia, kad ateitų mažiau nei pusė žmonių. Taip tikriausiai ir bus.
Kodėl esu toks tikras, kad referendumas paprasčiausiai bus laikomas neįvykusiu – antraip juk dabar raginčiau keltis ir balsuoti prieš tas tamsuoliškas pataisas?
Tikrai ne tik dėl to, kad vasarą žmonės turbūt nesėdės namie, ir dar savaitgalį, kad nueitų į ištuštėjusius mokyklų pastatus – daugelis juk norės važiuoti į gamtą ir kepti mėsą.
Drausti žemės pardavimo prie balsadėžių greičiausiai ateis tie, kas neturi ne tik žemės, bet net ir sodo namelio (jie apskritai neturi ką parduoti arba jei ir turi, iš jų niekas neperka – nei prekių, nei paslaugų, nei jų įgūdžių; todėl viskas, ką jie gali daryti, yra iš pavydo drausti viską kitiems, panašiai kaip davatkos iš pavydo draudžia kalendorius su jaunų nuogų moterų nuotraukomis).
Ne, referendumas žlugs, nes perkaitusi mažuma tirpsta, lyg rūkomojo binto ritinėlis. Ar pastebėjote: kai šiemet mūsų keliuose pasirodė NATO tankai, o oro uostuose padaugėjo amerikietiškų lėktuvų, buvo vos vienas kitas klykiantis apie tai, kaip iš vienos okupacijos (sovietinės) mes neriame į naują (Vakarų, amerikiečių, masonų). Prieš dešimtį metų, kai stojome į Europos Sąjungą į NATO, tokių buvo daugybė.
Istorija apie mergaitę ir violetines tvoras Klonio gatvėje irgi ne tik nebeįdomi – ji praktiškai užmiršta. Jei kas nors šiandien parašytų kreidutėmis ant grindinio „TIE-SOS“, daugumas praeivių pagalvotų, kad tai naujoviška greitųjų kreditų pasiūlymo arba naujo mobiliojo ryšio plano reklama. Kai Seimas balsavo dėl pasislėpusios teisėjos, niekam jau nebebuvo įdomu (panašu, net jos partijos nariams nebe labai rūpėjo).
Todėl referendumą geriausia ignoruoti – balsavimas jame nėra jūsų pilietinė pareiga. Pilietinė pareiga teisingų pažiūrų piliečiams yra į tą referendumą šią vasarą neiti, kad daugiau tokių nesąmonių būtų kuo mažiau ir jums, ir jūsų vaikams.
Jei turite kur važiuoti, šiauškite į gamtą. O jei neturite – turiu jums pasiūlymą. Padarykite simbolinį veiksmą, ir, išėję į miestą, nupirkite bare, kavinėje ar restorane pirmam pasitaikiusiam užsieniečiui alaus ar kokį kitą gėrimą. Tegu jie visi sužino, kad Lietuvoje mes juos mėgstame ir džiaugiamės ir jais, ir jų pinigais, ir jeigu jie norės ką nors pirkti (žemę, skilandį ar drožtą šaukštą), mes jiems mielai parduosime ir pasakysime „ačiū“.
