G.Kedys su žmona maždaug prieš dešimt metų Užbaliuose nusipirko atokią sodybą ir pusantro hektaro žemės apsodino avietėmis.
Devynios aviečių eilės driekiasi po 450 metrų. Plantaciją prižiūri abu sutuoktiniai, talkininkų pasisamdydami tik tuomet, kai reikia skinti derlių.
G.Kedys daugiausia augina vasarinių veislių, tačiau turi ir tokių, kurios uogas nokina iki pat šalnų.
Ūkininkas avietes realizuoja tiesiai perdirbėjams. Vasarą sunoksta keliolika tonų uogų, rudenį – mažiau.
G.Kedys įsigijo traktorių, planuoja pirkti daugiau technikos, tačiau prasidėję nemalonumai dėl avietyno, pridarė nuostolių ir pasėjo nerimą.
G.Kedys pasakojo, jog V.Mickevičius, praėjusiais metais chemikalais purkšdamas per kelis metrus esantį savo javų lauką, nepaisė stipraus vėjo, todėl su jo gūsiais herbicidai pasiekė ne tik penkių metrų pločio skiriamąją veją, bet ir kelias eiles aviečių.
„Tą dieną abu su žmona skynėme avietes. Pamatėme chemikalus purškiantį V.Mickevičių ir bėgome stabdyti jo traktoriaus, nes chemikalai avietyno link artėjo tirštu rūko debesimi, jautėsi nemalonus kvapas.
Stabdėme, mojavome, tačiau V.Mickevičius nekreipė dėmesio, tik parodė nepadorų ženklą.
Chemikalų kliuvo ir skinamoms uogoms, ir mums su žmona.
Kreipėmės į policiją, maisto ir veterinarijos, augalininkystės tarnybas.
Dar buvo primegztų uogų. Vėliau prisirpusios jos buvo ne raudonos, o geltonos“, – pasakojo G.Kedys.
Jis tvirtino, jog iš avietyno paimtų mėginių tyrimas gerokai užtruko. Atsakymas nenudžiugino ūkininko.
G.Kedys teigė, jog į Vilnių nugabenti mėginiai buvo ištirti tik po dešimties dienų: „Nenuostabu, jog atsakymas buvo neigiamas, – šitie chemikalai po kiek laiko suyra. Važiuosiu į Vilnių aiškintis, kodėl neištyrė lapų“.
Po praėjusį rudenį patirtų nemalonumų ūkininkas šį pavasarį pastebėjo liūdną vaizdą – daugybė uogakrūmių taip ir neatsigavo.
„Nieko nebeužderės – uogos mažos, nebetinkamos parduoti, geriau jau į mišką jų eiti.
Kreipsiuosi į teismą dėl žalos atlyginimo. Žemės ūkio ekspertai nustatė, jog padaryta 60 tūkst. litų žalos. Antstoliai jau užfiksavo pažeistą avietyną.
Atsodinti reikia mažiausiai dvi eiles po 450 metrų, tačiau nėra kuo – sodinukai pažeisti.
Avietynai yra draudžiami tik nuo stichinių nelaimių, ne nuo tokių dalykų. Tokio avietyno negaliu laikyti, nes jis sensta“, – teigė G.Kedys.
Jis tvirtino, jog V.Mickevičius dėl žalos atlyginimo nesileidžia į kalbas.
Avietyno savininkas pasakojo, jog V.Mickevičius jį skundžia įvairioms tarnyboms, tačiau šios jokių pažeidimų aviečių plantacijoje bei mokesčiuose neranda.
Abiejų ūkininkų konfliktas yra gerai žinomas Šunskų seniūnijos seniūnui Rimantui Lekeckui bei Marijampolės savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjui Eugenijui Alesiui.
„Mes jau abiem kojomis Europoje, o gyvename lyg gūdžiais laikais, – kalbėjo R.Lekeckas. – G.Kedys ne kartą kreipėsi į seniūniją, o V.Mickevičius nėra mūsų seniūnijos gyventojas.
Žinau, jog pernai rudenį G.Kedžio avietyne beveik nebuvo derliaus, šį pavasarį vaizdas irgi buvo liūdnokas.
Nei mes, nei savivaldybė padėti negalime.
Dėl V.Mickevičiaus man skundėsi ne vienas seniūnijos gyventojas. Tai jis kelią išarė, tai bites apipurškė.
Ne kartą su šiuo ūkininku kalbėjau, bet jis jaučiasi visada teisus“.
Žemės ūkio skyriaus vedėjas E.Alesius teigė, jog skyrius dažnai gauna įvairių skundų, tačiau G.Kedžio ir V.Mickevičiaus konfliktas – išskirtinis.
„Padarei nuostolių, tai būk malonus, nueik ir susitark su kaimynu. Šiuo atveju savivaldybė negali padėti, nebent suteikti metodinę pagalbą.
Nuostolių įvertinimo komisijų nebėra, nes buvo panaikintas ministro įsakymas.
Nemanau, jog G.Kedžio avietyną pakirto liga. Būtų kitokie požymiai. O čia – nuo chemikalų nugeltusi ir pieva, ir viršutiniai aviečių lapai. Pirmų eilių krūmai net nebeleidžia atžalų.
Kiek žinau, augalininkystės tarnyba V.Mickevičių baudė už tai, jog javus purškė vėjuotą dieną.
Taip elgtis negalima, nes kenkiama gretimiems laukams“.
220 hektarų žemės valdantis V.Mickevičius žurnalistams telefonu teigė, jog G.Kedžio avietyno jis neapipurškė chemikalais.
„Buvo paimti uogų ir lapų mėginiai, nusiųsti į Vilnių, ir nieko nerado.
Jo avietyne yra ligos, rudenį lapai buvo dėmėti. Gal G.Kedys pats kuo nusipurškė, turiu įtarimų.
Ne pirmi metai mūsų konfliktas vyksta. Šio šmeižto aš taip nepaliksiu. Paėmė mėginius, nieko nerado, ir šitaip apkaltinti žmogų?
Jis nebeturi kur kreiptis, kad jus kviečiasi.
Koks čia gali būti rankos paspaudimas? Jei jis nori susireikšminti, tai tegu. Koks ten jo verslas.
Taip, tokie konfliktai trukdo dirbti, nes tikrintojai nuolat važinėja, pusę dienos būnu nedarbingas. To, kuris skundžia, netikrina. Čia yra pavydas.
Aš purškiu laukus tiek, kiek reikia. O chemikalų debesis – G.Kedžio fantazijos.
Mano purkštuvas su kompiuterine įranga kelis šimtus tūkstančių litų kainavo, ne koks lenkiškas, buvo atlikta patikra.
Rudenį be jokios chemijos sėjau kviečius. Tai G.Kedys iš po krūmo mano traktorių grumstais apmėtė, o po to, žiūriu, filmuoja, taip mane provokuodamas, bet aš susivaldžiau, tik gestą parodžiau“, – savo versiją dėl konflikto papasakojo V.Mickevičius. ˙
