Pažemino aplinkosaugininkę, o gal tik grakščiai atsisveikino?

Europarlamentaru išrinktas aplinkos ministras Valentinas Mazuronis prieš kelionę į Briuselį surengė masinį „valymo vajų“ pavaldžiose tarnybose. Teigiama, kad jų vadovai atleidžiami iš pareigų pasibaigus kadencijai, tačiau daugiau tikėtina kitokia versija – atsikratyta į prezidentės Dalios Grybauskaitė sudarytą, bet neviešinamą „juodąjį sąrašą“ patekusiais valdininkais.

Daugiau nuotraukų (1)

Gediminas Pilaitis

Jun 18, 2014, 9:46 PM, atnaujinta Feb 12, 2018, 5:15 PM

Nebus pratęsta darbo sutartis su ilgamete Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė Rūta Baškyte – ministro įsakymu ši įtakinga valdininkė irgi atleidžiama iš pareigų. V.Mazuroniui tiesiog nebuvo kur trauktis po to, kai pavasarį Kuršių nerijos nacionalinį parką (KNNP) nusiaubė dar vienas didžiulis gaisras – žala dėl Smiltynėje išdegusio miško plotų siekia 45 mln. litų.

Tai buvo jau antrasis gaisras UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo vertybe pripažintoje Kuršių nerijoje, kurią aplinkosaugininkai turėtų saugoti kaip savo akį. R.Baškytės vadovaujama tarnyba saugojo, bet kitaip – aplinkosaugininkų žvilgsnis krypo į draustinyje iškilusius namukus, vadintus neva nelegaliais, nors statybų planus buvo patvirtinusios valstybės institucijos.

Pamiršę, kad patys pasirašinėjo namų statybų dokumentus, R.Baškytės pavaldiniai, tarsi mėnulio pilnaties nutvieksti lunatikai, užkūrė tokia pirtį gamtos „niokotojams“, kad jie nežinojo, kur dingti. Pažeidėjais įvardyta pusšimtis Kuršių nerijoje pastatytų arba restauruotų vilų, gyvenamųjų kotedžų, net betono prieplaukų savininkų – nemažus pinigus į statinius investavusių fizinių ir juridinių asmenų.

VSTT „užuomaršos“ nelegalių statytojų etikete paženklino netgi su legendiniu Lietuvos krepšininku Arvydu Saboniu siejamą Kauno įmonę „Sabonis ir partneriai“. Gavusi Neringos savivaldybės ir kitų valstybės institucijų leidimus ji Preilos gyvenvietės pakraštyje įsirengė šiuolaikišką botelį – keliolika poilsio kotedžų.

Namukų statybas oficialiai palaimino ir KNNP direkcija, tačiau vėliau jų savininkams ir statybų dokumentus derinusioms valstybės įstaigoms pareikšti civiliniai ieškiniai dėl neva nuniokoto Preilos kraštovaizdžio. Kokia žala gamtai padaryta po to, kai užpelkėjusi, anksčiau tik uodų lankoma pamiškė buvo išvalyta nuo krūmynų, kai ten atsirado jauki poilsiavietė? Kam tie kotedžai sugadino gyvenimą? Tik A.Saboniui ir jo partneriams, patikėjusiems valstybe.

Prokurorams suskatus ginti neva pažeistą viešąjį interesą, teismai ne tik skandalingąjį  Preilos botelį, bet ir  kitus į VSTT „juodąjį sąrašą“ patekusius namus įpareigojo nušluoti nuo žemės paviršiaus. Kai kurie pastatai jau nugriauti. Didžiulių nuostolių patyrę jų savininkai dabar bejėgiškai gūžčioja pečiais – tos pačios valstybės institucijos atveria vartus į Kuršių neriją, leidžia ten kurtis, o vėliau vandališkai griauna pastatytus namus.

Nesąžininga gyvenamuosius namus, pastatytus gavus visus valstybės institucijų leidimus, vadinti neteisėtais. R.Baškytės pastangomis įplieksto ne kokių nors varganų pašiūrių, o kapitalinių pastatų, restoranų, krantinių  bolševikinio griovimo vajaus kurstytojams atsirūgtų, jeigu tų statinių savininkai apie savo santykius su draustinyje legaliai įgyta, o vėliau sunaikinta nuosavybe prabiltų atviriau ir plačiau – prigimtinių žmogaus teisių kontekste.

Kuršių nerijoje jau nugriautų pastatų savininkai, aišku, reikalavo ir toliau reikalaus iš valstybės atlygio už sunaikintą turtą. Paskaičiuota, kad galimoms kompensacijoms prireiktų apie 100 mln. litų. Kas padengs tokius R.Baškytės atkakliai diegtos saugomų teritorijų politikos nuostolius? Argi neaišku – mes, nuolankūs mokesčių mokėtojai.

Tarpukario Lietuvoje galiojo aiškus ir visiems suprantamas panašių problemų sprendimo principas – be valdžios leidimo statomų namų savininkus galima bausti, griauti mūrus ir sienojus, kol iš kamino nerūksta dūmas. Bet jeigu ten jau įsikūrę žmonės – šaukštai po pietų. Dėl to yra kalčiausi ne namų statytojai, o nerangūs,  įstatymųų pažeidimų nematę arba tyčia akis užmerkę valdininkai. Jiems valstybė algas moka ne už tai, kad žioplinėtų, gaudytų varnas statybvietėse.

Neringoje buldozeriai dabar traiško "nelegalius" namukus kaip degtukų dėžutes, bet trumparegiams statybų draustinyje „prievaizdams“ dar ne vienas plaukas nuo galvos nenukrito. Griovimų vajaus iniciatorė R.Baškytė netgi išgarsėjo kaip uoli Kuršių nerijos paveldo gynėja nuo „zombių“ – godžių milijonierių, begėdiškai niokojančių UNESCO globojamą teritoriją.

Galbūt V.Mazuronis šiek tiek pasikarščiavo – kirto VSTT vadovei R.Baškytei, virš kurios galvos spindi šventosios aureolė? Ar tikrai spindi ? Atsigręžkime į netolimą praeitį, kai aplinkosaugininkus globojęs tuometis prezidentas Valdas Adamkus ir premjeras Algirdas Brazauskas susijaudinę nurodė ištirti statybų į Kuršių nerijos nacionaliniame parke padėtį.

Tuometis Klaipėdos apylinkės prokuratūros vadovas Stanislovas Stulpinas dėl užfiksuotų  pažeidimų įžvelgė tiktai statybas kontroliavusių valdininkų, o ne namų savininkų atsakomybę. Siūlė susilaikyti nuo civilinių ieškinių, suvokdamas, kad valstybei tada reikėtų atlyginti didžiulę žalą dėl valdininkų patvirtintų ir suderintų statybų detaliųjų planų, leidimų. Bet tuometis generalinis prokuroras Algimantas Valantinas nusprendė kitaip.

Pradėjus ikiteisminį tyrimą, į dienos šviesą išlindo įdomūs faktai – pasirodo, neva neteisėtos statybos draustinyje vyko R.Baškytei žinant ir netgi su ja susiderinus. VSTT vadovė buvo apklausta prokuratūroje, jai, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl netinkamo pareigų atlikimo. Tada prokurorai jau buvo pareiškę 15 civilinių ieškinių dėl statybų tvarkos pažeidimų Kuršių nerijoje.

S.Stulpinas neįvertino, kam užmynė ant kojos. Po mėnesio R.Baškytė prabilo, kad prokuroro mesti įtarimai – asmeninis kerštas dėl to, kad aplinkosaugininkai jam neleidžia tankinti statybų Karklės apylinkėse įgytame žemės sklype, kuris patenka į Pajūrio regioninio parko teritoriją. Po tokio pareiškimo Generalinės prokuratūros dėmesys nukrypo ne R.Baškytę, o į S.Stulpiną – pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl jo veiklos.

Išsijuokę iš S.Stulpino vadovai jam liepė nutraukti bylą prieš VSTT vadovę. Kolegų remiamas į kampą pareigūnas nenurimo – surinktą medžiagą perdavė Seimo komitetams. Parlamentarai konstatavo, kad dėl R.Baškytės veiksmų, jos melagingų liudijimų Konstituciniame teisme valstybei padaryta didelė žala. Perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai ir Generalinei prokuratūrai byla dėl  įtartinos aplinkosaugininkės veiklos, kaip ir to reikėjo tikėtis, buvo sėkmingai numarinta.

Generalinės prokuratūros vadovas A.Valantinas, kibęs į atlapus S.Stulpinui, pateisino jam primestą neryžtingo kišeninio prokuroro vardą. Klaipėdos prokuratūros vadovui, kuris buvo apkaltintas tarnybinės etikos pažeidimais, o  vėliau dar ir piktnaudžiavimu tarnyba, išdrįsusiam reikšti įtarimus dėl nelegalių statybų toleravimo Kuršių nerijoje ne taip, kaip to reikėjo, ir ne tiems asmenims, greitai teko atsistatydinti iš pareigų.

V.Mazuronis – akivaizdžiai drąsesnis žmogus nei A.Valantinas, bet ir jam nereikia prarasti budrumo. Įtakingas aplinkosaugininkų klanas ne kartą įrodė, kad moka gintis kurpdamas intrigas. Ministras galėjo išvažiuoti į Briuselį, palikęs pavaldinių darbo klausimus spręsti tiems, kas jį pakeis. Gal D.Grybauskaitė spustelėjo V.Mazuronį ?

Kita vertus, o kaip V.Mazuroniui elgtis, jeigu R.Baškytei vadovaujant VSTT, virš Kuršių nerijos nenustoja plasnoti raudonas gaidys ? Ministerijos tyrėjai konstatavo, kad net  tik KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser, bet ir R.Baškytė  aplaidžiai vykdė savo  tarnybines pareigas – gaisras Smiltynėje vėl pražiopsotas, neužtikrintos prevencijos priemonės ir t.t.

Pareigų netekę valdininkai  be duonos neliks - jiems bus siūlomos pareigos kitose tarnybose.  R.Baškytės atleidimas pasibaigus kadencijai labiau panašus ne į bausmę, o džentelmenišką V.Mazuronio reveransą  VSTT vadovei, kurios biografija paženklinta ne vien Neringos miškus siaubiančiais gaisrais – ji yra nuveikusi ir nemažai gražių darbų.

R.Baškytei tikrai neverta liūdėti po visų buldozerinių vajų ir  gaisrų Smiltynėje - išvengusi drausminių nuobaudų ji konkursuose galės pretenduoti į kitas aukštas pareigas, teikti dokumentus be gėdingų tarnybinių įrašų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.