Tačiau labiausiai sumišę jaučiasi tie, kurie surinko 0 balų. Klaipėdietis abiturientas A.M. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vis dar negali suprasti, kodėl vaizdingai, beveik be gramatinių klaidų parašytas rašinys nesurinko nė vieno taško.
Nenurodė raktinių žodžių
Pažangiai vienoje geriausių Klaipėdos gimnazijų besimokantis jaunuolis planavo studijuoti mediciną valstybės finansuojamoje vietoje, anglų ir chemijos brandos egzaminus vaikinas išlaikė puikiai, iš abiejų surinkęs per 80 balų. Tačiau žinia apie neišlaikytą privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą klaipėdietį ypač nustebino.
Pašnekovas įsitikinęs, jog jam koją pakišo tai, jog savo rašinyje jis nenurodė raktinio žodžio „atmintis“. Rašydamas tema „Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nebėra?“ vietoj žodžio „atmintis“ jis susitelkė į žodį „gyva“. Kalbintas jaunuolis ir jo šeima labiausiai piktinasi visuotinėmis kalbomis apie tai, jog visi lietuvių kalbos egzamino neišlaikę mokiniai yra skirstomi į dvi kategorijas: beraščius ir neskiriančius Maironio nuo Vienuolio.
„Šio vaikino situaciją labai sunku komentuoti, kai prieš akis nematai darbo, tačiau norėčiau pažymėti, jog tokio vertinimo kriterijaus kaip „raktinis žodis“ nėra. Absoliutus nulis yra rašomas, kai rašinys yra mažesnis nei 250 žodžių, užduotis apskritai neatlikta ar nesiremiama nė vienu iš nurodytų autorių. Šiuo atveju galbūt tai buvo rašinys ne ta tema“, – svarstė lietuvių kalbos brandos egzamino vertinimo komisijos pirmininkė Aldona Šventickienė.
Kalbėdama apie samprotavimo rašinio svarumą ir pagrindimą rašytojais ir jų kūrinių herojais, A.Šventickienė pažymi, jog tam tikrą literatūrinio kūrinio kontekstą būtina ne tik paminėti, bet jį susieti su samprotavimo rašinio tema.
Ekspertės mokytojos darbą įvertino 65 balais
Kalbinta šeima, nusivylusi gautais rezultatais, nusprendė ne tik teikti apeliaciją, bet ir samprotavimo rašinį parodyti dviem lietuvių kalbos mokytojoms ekspertėms. Darbą peržiūrėjusios mokytojos teigė, jog jei abituriento rašinio turinys būtų įvertintas nors vienu tašku, jis preliminariai būtų surinkęs 65 balus. Įvertinusios jaunuolio darbą, mokytojos pastebėjo, jog buvo padarytos vos kelios gramatinės ir stiliaus klaidos.
Tarp „nulininkų" – raštingi mokiniai
Kalbėdama apie nuliu įvertintą lietuvių kalbos egzaminą, vertinimo komisijos pirmininkė apgailestauja dėl pažangių, gerai rašančių mokinių. „Labiausiai apmaudu dėl tų vaikų, kurie gavo nulius, bet yra parašę tikrai įtaigius darbus. Pavyzdžiui, rašantysis savo darbe paminėjo vieną iš nurodytų autorių Jurgį Kunčiną, bet aprašė visai kito rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus kūrinį „Madagaskaras“,– aiškino A.Šventickienė.
Nors toks rašinys yra vaizdingas, be gramatinių ar stiliaus klaidų, tačiau jis laikomas nevertinamu, nes mokinys tiesiog nesusiejo nė vieno iš trijų pateiktų literatūros kūrinių. Tokios situacijos ypač apmaudžios, nes skaitant tokius darbus matyti, jog rašantysis yra tikrai gabus.
Specialistės teigimu, tokie atvejai, kai mokiniai supainioja literatūros autorius ir kūrinius, gali būti aiškinami egzamino metu patiriamu stresu arba tiesiog tuo, jog abiturientai neskaito literatūros kūrinių, o tiesiog bando atmintinai išmokti autorius ir jų vaizduojamų herojų skleidžiamas vertybes.
Nuliu įvertintiems darbams daugiau dėmesio
Jei mokinys gavo nulį, vadinasi, jo darbas buvos skaitytas net keturis kartus. Pirmasis vertintojas neturėjo teisės rašyti nulio, nepasitaręs su vyresniuoju vertintoju, o šis visus nulius parodė pirmininko pavaduotojui, kuris tame centre dirbo. Tuomet visi nuliu įvertinti darbai dar kartą peržiūrimi per kontrolinį vertinimą, kad nepraslystų jokios galimai padarytos vertintojų klaidos. „Nuliu įvertintiems darbams tikrai skiriame daugiau dėmesio negu visiems kitiems“, – tvirtino A.Šventickienė.
Šiemet mokiniai gali teikti argumentuotas apeliacijas
Nacionalinio egzaminų centro direktorės Saulės Vingelienės teigimu, kiekvienais metais mokiniai gali teikti apeliacijas dėl gautų rezultatų, o nuo šių metų jie gali teikti argumentuotas apeliacijas, apgindami savo darbą. Ankstesniais metais rašytiniai argumentai likdavo mokykloje, vertinimo komisijos jie nepasiekdavo.
„Apeliacijų dėl egzamino įvertinimų gauname kasmet, tačiau dažniausiai darbus skaitantys vertintojai palieka tą patį įvertinimą. Atvejai, kai gautas balas pakeliamas arba sumažinamas, yra gana reti. Pavyzdžiui, pernai dešimčiai mokinių pakėlėme gautus balus, 8 abiturientams sumažinome“, – pasakojo Aldona Šventickienė.
