E.Ševardnadzė aktyviai dalyvavo tiek Sovietų Sąjungos persitvarkymo procesuose, tiek nepriklausomos Gruzijos kūrimo darbuose. Kartu, jis suvaidino neeilinį vaidmenį ir Lietuvos kelyje į nepriklausomybę.
Vertinamas nevienareikšmiškai
Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad pirmadienį miręs buvęs Gruzijos prezidentas ir Sovietų Sąjungos politinis veikėjas Eduardas Ševardnadzė negali būti vertinamas vienareikšmiškai.
Anot V.Landsbergio, 1990 metais pasitraukdamas iš sovietų užsienio reikalų ministro pareigų E.Ševardnadzė drąsiai perspėjo pasaulį apie gresiantį pučą, tačiau savo veikla nepritarė Baltijos šalių nepriklausomybei.
„E.Ševardnadzės atsistatydinimas iš Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro posto buvo labai stiprus politinis ir diplomatinis žingsnis, perspėjimas, kuris turėjo būti išgirstas, bet vis tiek nebuvo išgirstas. Jis pasakė, kodėl atsistatydina: todėl, kad Sovietų Sąjungoje artėja karingas, reakcingas perversmas. Jėgos, kurios yra priešiškos Michailo Gorbačiovo pradėtoms reformoms ir kurios nori viską pasukti atgal, užgniaužti atsiradusias laisves, grįžti prie stalinistinės diktatūros, ruošiasi tam perversmui - Ševardnadzė savo atsistatydinimu ir viešu pareiškimu perspėjo Sovietų Sąjungą ir pasaulį“, - sakė V.Lansbergis.
Jis tvirtino, kad tuomet E.Ševardnadzė elgėsi „labai drąsiai ir ryžtingai“ bei neatmetė, kad įtakos jo apsisprendimui atsistatydinti iš antrų pagal svarbą užsienio politikoje pareigų SSRS turėjo ir Tbilisyje 1989-ųjų kovą įvykusios žudynės, kai rusų kariškiai ginklu malšino šalyje kilusius protestus.
V.Landsbergio teigimu, nepaisant pademonstruotos drąsos, E.Ševardnadzės, kaip politiko, neįmanoma vertinti vienareikšmiškai, nes būtent jis pokalbiuose su Vakarais dėl Baltijos šalių nepriklausomybės bandė įtikinti, kad šio žingsnio palaikyti nereikia, nes jis būtų žalingas visiems.
„Jis tuomet vykdė Sovietų Sąjungos pavedimą ir funkcijas, įtikinėjo, kad Lietuvos remti nereikia, nes tai pakenks M.Gorbačiovo politikai, prasidėjusioms reformoms. Ten mes, žinoma, buvome oponentai - man ir kitiems teko įtikinėti, kad yra ne taip, kad būtent Lietuvos ėjimas į demokratiją gali paskatinti Sovietų Sąjungos permainas, o ne atvirkščiai“, - sakė pašnekovas.
Rupėjo geri santykiai su Lietuva
Buvusiam Gruzijos prezidentui Eduardui Ševardnadzei rūpėjo geri santykiai su Lietuva ir, kiek galėjo, jis stengėsi jų plėtrai, sako buvęs Seimo pirmininkas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras socialdemokratas Česlovas Juršėnas.
Č.Juršėnas sako prieš keletą metų susitikęs su E.Ševardnadze ir tuomet kartu prisiminę sovietų bloko byrėjimą, Lietuvos kelią į nepriklausomybę.
„Būdamas tarpparlamentinėj konferencijoj prieš keletą metų aš jį aplankiau namuose. Dar jis buvo gana stiprus ir mes prisiminėm senus laikus, mūsų santykius ir konkrečiai jo ir Algirdo Mykolo Brazausko santykius. Kai A.M. Brazauskas ir mūsų beatsiskirianti ar jau atsiskyrusi Lietuvos komunistų partija nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos konstitutavosi, tuometinis Tarybų sąjungos užsienio reikalų ministras E.Ševardnadzė buvo tarp tų, kurie palaikė A.M.Brazauską, mums tai buvo labai svarbu, čia jo labai svarbus indėlis“, - sakė Č.Juršėnas.
Jis pažymėjo ir E.Ševardnadzės atsistatydinimą 1990 metais, protestuojant prieš „artėjančią diktatūrą“. „Antras dalykas, kai E.Ševardnadzė ėmė ir atsistatydino, protestuodamas prieš tai, kas dedasi tuometinėj Tarybų sąjungoj, tai buvo jo asmeninis ir kartu platesnis žingsnis, parodantis, kas gali atsitikt Tarybų sąjungoj, o šiek tiek vėliau atsitiko - 1991-ųjų pučas. Tai du dalykai, kuriuos visų pirma pabrėžčiau“, - kalbėjo Č.Juršėnas.
„Mūsų santykiai buvo draugiški ir jaučiau, kad E.Ševardnadzei rūpi geri santykiai su Lietuva, ir, kiek nuo jo priklausė, tie santykiai buvo plečiami. Gaila, kad neliko dar vieno žmogaus, kuris buvo reikšmingas Michailo Gorbačiovo pertvarkos laikais, kuris prisidėjo prie tos pertvarkos įgyvendinimo, ir jei imsime tarptautinius santykius, jis prisidėjo ir prie tarptautinės įtampos mažinimo, tai santykių su užsienio valstybėmis gerinimas, Vokietijos suvienijimo klausimas, visuose šituose dalykuose jis dalyvavo“, - pasakojo signataras.
Č.Juršėno vertinimu, vadovaudamas Gruzijai E.Ševardnadzė vykdė gana provakarietišką politiką, tačiau ir neužkirto kelio šalyje įsigalėti korupcijai. „Drįstu vertinti, kad jis būdamas Gruzijos prezidentu vykdė gana provakarietišką politiką, pavyzdžiui, jį Rusija spaudė kaltindama, girdi, jis palaiko čečėnus, suteikdamas jiems prieglobstį. Bet jam nepasisekė atkurti Gruzijos suvereniteto Abchazijos, Pietų Osetijos srityse, ir, čia visoms buvusioms tarybinėms valstybėms būdinga, prie jo radosi, nors ir iki jo buvo, korupcija“, - kalbėjo Č.Juršėnas.
Suprato Lietuvos nepriklausomybės siekius
Kadenciją baigęs europarlamentaras, buvęs Lietuvos Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, signataras, Užsienio reikalų komisijos pirmininko pavaduotojas Justas Vincas Paleckis išskiria E.Ševardnadzės nuopelnus Lietuvos nepriklausomybės iškovojimo ir jos įtvirtinimo kelyje.
„Per atgimimo metus teko daug kalbėti su žmonėmis Maskvoje ir jausti, kad toje aplinkoje nebuvo daug demokratiškų žmonių išskyrus pagrindinę trijulę – Michailą Gorbačiovą, Aleksandrą Jakovlevą ir Eduardą Ševardnadzę. E.Ševarnadzė, kaip ir A.Jakovlevas, buvo žymiai labiau suprantantis nepriklausomybės siekius.“
Pasak J.V.Paleckio buvęs Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministras persitvarkymo pabaigoje mintimis jau buvo Gruzijoje. Su Petru Vaitiekūnu teko vykti į Maskvą, kur E.Ševardnadzė buvo įsteigęs politologijos centrą. Ten jo kūnas dar buvo Maskvoje, bet mintimis jis jau buvo suirutės krečiamoje Gruzijoje“.
E.Ševardnadzė palaikė puikius santykius su buvusiu Lietuvos prezidentu Algirdu Brazausku. „Teko dalyvauti tuometinėje delegacijoje į Gruziją. Buvo puikus kontaktas ir tarpusavio supratimas. Tiek E.Ševardnadzė, tiek A.Brazauskas dalinosi atsiminimais, kai teko kovoti dėl respublikų interesų, laisvės siekių Maskvoje“
Pasak J.V.Paleckio, E.Ševardnadzė buvo viena iš svarbiausių politinių figūrų, išjudinusių sovietinį monolitą. Jo dėka, Sovietų Sąjungos politika pajudėjo kitokia, provakarietiška linkme. „Algirdas Kaušpėdas kažkada sakė, kad M.Gorbačiovas buvo vienas iš Lietuvos valstybės krikštatėvių, tai tiek E.Ševardnadzė, tiek A.Jakovlevas gali būti priskiriami prie jų“, - sakė J.V.Paleckis.
Pasižymėjo atsargumu
Buvęs VSD vadovas, Aukščiausios Tarybos deputatas, kurį laiką ambasadoriumi Gruzijoje dirbęs Mečys Laurinkus prisimena nuosaikią ir apgalvotą E.Ševardnadzės poziciją.
„Kol buvo užsienio reikalų ministru E.Ševardnadzė užėmė nuosaikesnę poziciją. Stengėsi išlaikyti vidurio liniją, neatitolti nuo Kremliaus „vanagų“, bet tuo pačiu remti permainas. Aišku, buvo atsargesnis, ne toks agresyviai siekiantis reformų kaip, tarkime, Sąjūdžio delegacija.“, -sakė M.Laurinkus.
E.Ševardnadzė politinės karjeros pabaiga sulaukė prieštaringų vertinimų. Gruzijoje jis turėjo daug oponentų. „Gruzijoje jis buvo priešiškas radikalioms pozicijoms. Sunku vertinti, kaip Ševarnadzė įsivaizdavo Gruzijos politiką, bet jo atsargumas turėjo daug priešų. Po prezidentavimo turėjo oponentų būrį, buvo izoliuotas. Dažnai prie jo namų net buvo rengiami piketai, nors jis jau neužėmė valstybinių pareigų.“ - teigė buvęs ambasadorius Gruzijoje.
Visgi M.Laurinkus išskiria simbolinę E.Ševardnadzė reikšmę tiek Sovietų Sąjungos griūties, tiek Gruzijos nepriklausomybės istorijoje.
„Gorbačiovo aplinkoje jis turėjo didelę įtaką. Buvo patyręs diplomatas, kuris buvo gerbiamas ir tarptautiniu lygiu. Palaikė permainas ir iš dalies net buvo provakarietiškas, tačiau atsargus. Kai kurie Gruzijos politologai mano, kad tas jo atsargumas sustabdė Gruzijos raidą dešimčiai metų, tad vertinti jo politinį palikimą bus sunku.“, - sakė M.Laurinkus.
Svarbūs darbai nustelbs nesėkmes
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis teigia, kad pirmadienį miręs buvęs Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadzė buvo prieštaringa asmenybė, o jo svarbūs darbai turbūt nustelbs nesėkmes.
„Manau, kad geri jo darbai daugiau lėmė negu blogi darbai arba nesėkmės“, - sakė A.Valionis.
Jis teigė, kad eidamas Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas su tuometiniu Gruzijos prezidentu buvo susitikęs apie penkis kartus. A.Valionis Lietuvos diplomatijai vadovavo ir per 2003 metų „Rožių revoliuciją“, kuri nuvertė E.Ševardnadzę ir atvedė į valdžią Michailą Saakašvilį.
Pasak diplomato, vienas iš svarbiausių E.Ševardnadzės palikimų yra jo pastangos reformuoti Sovietų Sąjungą, kai 1985-1990 metais jis ėjo užsienio reikalų ministro pareigas.
„Vienas iš svarbiausių jo darbų buvo bandymas demokratizuoti Sovietų Sąjungą, būnant vienu iš paskutinių užsienio reikalų ministrų. Jeigu M.Gorbačiovas bandė tik šiek tiek reformuoti sistemą, bet išsaugoti režimą ir nesuvaldė situacijos, tai jo tokie bendradarbiai kaip Jakovlevas ir Ševardnadzė tikrai norėjo demokratizuoti ir išlaisvinti pavergtas respublikas. Jo atsistatydinimas prieš Maskvos pučą tai pademonstruoja“, - sakė A.Valionis.
Jis pažymėjo, kad E.Ševardnadzė buvo vienas iš tų politikų, kurie ėję aukštas pareigas Sovietų Sąjungoje vėliau užėmė įtakingas pareigas ir nepriklausomoje šalyje.
„Tai buvo labai prieštaringa figūra, perėjusi visą nomenklatūros kelią Sovietų Sąjungoje ir radusi vėliau stiprią vietą naujoje tvarkoje po Sovietų Sąjungos griuvimo. Tokių buvo keletas - galima paminėti ir Nazarbajevą, ir Alijevą, ir mūsų prezidentą Brazauską, tarp jų, be abejo ir Ševarnadzę“, - sakė A.Valionis.
2000-2006 metais ministro pareigas ėjęs A.Valionis sakė, kad 1995-2003 metais vadovaudamas Gruzijai E.Ševardnadzė padarė ir nemažai klaidų, tačiau visuomet buvo atviras politikas.
„Man teko su juo susitikti keturis ar penkis kartus jau kai jis buvo Gruzijos prezidentas. Ta jo veikla buvo nevienareikšmiška, ne viską jo valdoma valstybė susitvarkė ir išprovokavo nepasitenkinimą ir revoliuciją. Visą laiką mačiau to žmogaus nuoširdumą, atvirą kalbą. Neformaliuose pokabiuose jis ne kartą pasakojo apie savo nuotykius, jei taip galima sakyti, įvairiose sudėtingose situacijose. Tai buvo kartos produktas, padaręs didelę įtaką pasauliui, Sovietų Sąjungai, taip pat ir Lietuvai“, - sakė A.Valionis.
