Nors, žinoma, mes negalime lygintis su tomis valstybėmis, kuriose klesti futbolo kultūra, – su dainomis, skanduotėmis, kurios atspindi susiformavusias senas komandų palaikymo tradicijas.
Tačiau per šį čempionatą supratau, kad tai renginys, nuo kurio likti nuošalyje yra neįmanoma.
Daugelis sirgalių prie Baltojo tilto ateina pasipuošę mėgstamų komandų marškinėliais, atsineša kitokios atributikos.
Pastebėjau, kad daugiausia lietuvių palaikė Vokietijos rinktinę. Antroje vietoje – olandai, trečioje – brazilai.
Daug kas tikina, kad šis čempionatas pateikė kaip reta daug staigmenų. Aš manau, kad jis niekuo per daug nenustebino.
Nejaugi pamiršome, koks įdomus jis buvo ir prieš ketverius, ir prieš aštuonerius metus? Daug kas keikia komentatorius Tautvydą Meškonį ir Nerijų Kesminą. Aš jiems taip pat turėčiau klausimų. Kodėl jie neanalizuoja to, kas vyksta aikštėje?
Lietuvių komentatoriai išsiskiria tuo, kad pateikia labai daug statistikos. Tačiau analizės trūksta.
Mano nuomone, tokio lygio rungtynes turėtų komentuoti ne vienas žmogus. T.Meškonis ir N.Kesminas turėjo prie mikrofono pasikviesti futbolininkų, trenerių, kitų šios sporto šakos ekspertų. Ir jiems būtų lengviau, ir žiūrovams įdomiau.
Sakoma, kad Lietuvoje yra trys milijonai krepšinio trenerių. Per pasaulio futbolo čempionatą, ko gero, ne mažiau ir šios sporto šakos žinovų. Tačiau mes matome tik tai, kas vyksta šalia kamuolio.
Dažniausiai nežinome, kas ir kodėl vyksta toliau nuo jo. Užsienio TV komentatoriai kur kas dažniau analizuoja situaciją visoje aikštėje. Galima įsijungti kad ir „Eurosport“ kanalą. Ten komentuojama kur kas profesionaliau.
Turiu dar vieną priekaištą T.Meškoniui – komentuoti reikia emocingiau. Suprantu, kad jis ramus žmogus, bet kartais kalba pernelyg monotoniškai. O jeigu dar ir rungtynės nuobodžios, prie Baltojo tilto esančioje sirgalių zonoje žmonės pradeda snausti.
