Iš Lietuvos – dosni pagalbos ranka Ukrainos priešams

Kremliaus palaikomi, prieš teisėtą Ukrainos valdžią kariaujantys daliniai Donbaso regione iš Vilniaus sulaukė  paramos. Paskelbusi atsišaukimą socialiniuose tinkluose, rusakalbių vilniečių įsteigtai organizacija iki trečiadienio surinko 13,5 tūkst. litų. 

Daugiau nuotraukų (1)

Artūras Jančys

Jul 16, 2014, 10:26 PM, atnaujinta Feb 11, 2018, 10:31 PM

Nors Lietuva pagal tarptautinės teisės normas įsipareigojusi Ukrainai neleisti savo teritorijoje veiklos, nukreiptos prieš šios šalies saugumą ir vientisumą, iš mūsų šalies plūsta parama kovotojams prieš Ukrainos valdžią, prisidengus humanitarine pagalba. Šia veikla užsiima viešoji įstaiga „Karas ir taika“. „Facebook“ paskyroje rusų kalba sukurtas puslapis „Karas ir taika. Labdaros fondas paremti Donbasui“. 

Veikėjas - žinomas teisėsaugai

„Draugai, dabar Pietryčių Ukrainoje žūsta nekalti žmonės, senukai, vaikai moterys. Trūksta maisto, vandens, medikamentų. Donbasas atsidūrė ties humanitarinės katastrofos slenksčiu.

Mes, žmonės, negalime likti abejingi prašantiems pagalbos, todėl nusprendėme rinkti humanitarinę paramą iš broliškų Baltijos šalių tautų“, - toks jausmingas atsišaukimas rusų kalba paskelbtas 24 metų vilniečio Aleksandro Dolženkos asmeninėje „Facebook“ paskyroje.

Šis vilnietis jau buvo pakliuvęs į Lietuvos teisėsaugos akiratį, kai per socialinius tinklus ragino Lietuvos rusakalbius vykti į Rytų Ukrainą ir prisidėti prie kovotojų su teisėta Ukrainos valdžia.

Savo paaiškinime pareigūnams A.Dolženka nurodė, kad tuo jis tenorėjo atkreipti dėmesį į karinius veiksmus Ukrainos rytuose, tačiau neskatino kitų asmenų daryti teroristinius nusikaltimus.

Lietuvos teisėsaugininkai nusprendė, jog pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą nėra.

Pinigai - taikai ar karui?

Portalo lrytas.lt duomenimis, akcijai rinkti aukas neva humanitarinei pagalbai vadovauja Vilniuje legaliai registruotos viešosios įstaigos „Karas ir taika“ direktorius Vladimiras Kazakovas. Jis taip pat yra susivienijimo „Pamiršti kariai“, taip pat registruoto Vilniuje, prezidentas.

Socialiniuose tinkluose nurodomos būtent „Karas ir taika“ sąskaitos, į kurias nuo liepos 5-sios iki 16 dienos buvo surinkta, kaip matyti iš paskelbtų rekvizitų, per 13,5 tūkst. Lt.

Pinigai buvo pervedami į viešosios įstaigos "Karas ir taika" sąskaitas. Socialiniuose tinkluose nurodoma, kaip ir kokiu būdu pervedinėti pinigus.

Nors skelbiama, jog šie pinigai bus skirti būtent humanitarinei pagalbai, „Facebook“ paskyroje aukotojai ragino paremti ir kovotojus prieš Ukrainos valdžią, kuriuos Lietuva laiko teroristais, o Rusija vadina sukilėliais.

„Facebook“ diskusijų dalyviai, remiantys Rytų Ukrainos separatistus džiaugiasi, kad pinigų į „karo ir taikos“ fondą pervedė ne tik rusakalbiai, bet ir lietuviai.

„Ačiū, jums, mažieji broliukai už pagalbą“, - džiaugėsi Alina pasivadinusi diskusijos dalyvė.

Pakeliui į Rytų Ukrainą

Portalo lrytas.lt žurnalistui, prisistačiusiam Ukrainos valdžios priešininku, trečiadienį po pietų trumpai pavyko pasikalbėti su V.Kazakovu, kuris jau buvo išvykęs į Rytų Ukrainą - veža paramą, įsigytą už Lietuvoje suaukotus pinigus.

„Kaip tik įvažiuojame į Rytų Ukrainą. Gabename vaistų, medikamentų, maisto. Į Lietuvą grįšime penktadienį, paramos akciją tęsime“, - žadėjo V.Kazakovas.

Lietuvos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Arvydas Anušauskas mano, jog organizacijų, remiančių Rytų Ukrainą, veikla turėtų susidomėti mūsų šalies teisėsauga.

„Paramą Ukrainos teroristams net ir Kremlius pridengia humanitarine pagalba. Bet paprastai tai būna karinė parama, nors ne visada tiesioginė. Lietuva turi įsipareigojimų Ukrainai pagal tarptautinės teisės normas. Todėl organizacijos, kurios galimai teikia paramą mums draugiškos šalies priešams, vykdantiems teroristinius veiksmus, turi atsidurti teisėsaugos akiratyje“, - įsitikinęs A.Anušauskas.

Globoja Lietuva

Prieš kelias savaites per Rusijos televiziją „5 kanalas“ buvo parodyta propagandinė laida, kurioje buvo teigiama, kad apie įvykius Rytų Ukrainoje tikras žinias perduoda tik patys gyventojai ir Rusijos televizijos. Nors laida pasakojo apie įvykius kaimyninėje šalyje, tačiau pašnekovai - Lietuvoje gyvenantys ukrainiečiai.

Tai laikraščio „Litovskij kurjer“ redaktorius Valerijus Tretjakovas ir Lietuvos politinį prieglobstį gavęs ukrainietis Anatolijus Šarijus, kurį esą persekioja Ukrainos teisėsauga. 

Vyras sėdi Vilniaus Pilies gatvėje įsikūrusioje kavinėje ir pasakoja apie tai, kad dabartinė Ukrainos žiniasklaida yra „smirdanti pamazgų duobė“.

Dar daugiau, vyras teigia, kad net 80 proc. per susirėmimus žuvusių žmonių, gyvybės neteko būtent „Ukrainos žurnalistų dėka“. Suprask, šalies valdžią palaikanti ir prorusiškus separatistus smerkianti žiniasklaida kursto kruviną konfliktą.

Reportaže pasakojama, jog ukrainietis A.Šarijus šiuo metu gyvena Vilniuje ir iš čia rašo tinklaraštį, kuriame „teisingai“ nušviečia įvykius Rytų Ukrainoje. Serverius jam suteikė leidinys „Ukrainska pravda“, o informaciją renka paprasti žmonės, tokie kaip šešiolikametis Vladas, kurie dalyvauja koviniuose veiksmuose ir juos filmuoja. 

Kodėl ukrainietis žurnalistas pats nedirba savo tėvynėje? Kodėl apie įvykius Rytų Ukrainoje rašo iš Vilniaus? Pasirodo, kad dar 2012 metais Lietuva jam suteikė politinį prieglobstį.

Išsamiau apie šią istoriją skaitykite čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.